🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha concesso un permesso speciale. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    concedere :
    con||de|re : (accento grave)

    indicativo concedere. Veiksmažodžio concedere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    concedere presente

    io concedo
    🔊
    tu concedi
    🔊
    lui/lei/Lei concede
    🔊
    noi concediamo
    🔊
    voi concedete
    🔊
    loro concedono
    🔊
    Tempo semplice

    concedere imperfetto

    io concedevo
    🔊
    tu concedevi
    🔊
    lui/lei/Lei concedeva
    🔊
    noi concedevamo
    🔊
    voi concedevate
    🔊
    loro concedevano
    🔊

    Tempo semplice

    concedere futuro semplice

    io concederò
    🔊
    tu concederai
    🔊
    lui/lei/Lei concederà
    🔊
    noi concederemo
    🔊
    voi concederete
    🔊
    loro concederanno
    🔊
    Tempo semplice

    concedere passato remoto

    io concessi
    🔊
    tu concedesti
    🔊
    lui/lei/Lei concesse
    🔊
    noi concedemmo
    🔊
    voi concedeste
    🔊
    loro concessero
    🔊

    Tempo composto

    concedere futuro anteriore

    io avrò concesso
    🔊
    tu avrai concesso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà concesso
    🔊
    noi avremo concesso
    🔊
    voi avrete concesso
    🔊
    loro avranno concesso
    🔊
    Tempo composto

    concedere passato prossimo

    io ho concesso
    🔊
    tu hai concesso
    🔊
    lui/lei/Lei ha concesso
    🔊
    noi abbiamo concesso
    🔊
    voi avete concesso
    🔊
    loro hanno concesso
    🔊

    Tempo composto

    concedere trapassato prossimo

    io avevo concesso
    🔊
    tu avevi concesso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva concesso
    🔊
    noi avevamo concesso
    🔊
    voi avevate concesso
    🔊
    loro avevano concesso
    🔊
    Tempo composto

    concedere trapassato remoto

    io ebbi concesso
    🔊
    tu avesti concesso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe concesso
    🔊
    noi avemmo concesso
    🔊
    voi aveste concesso
    🔊
    loro ebbero concesso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo concedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio concedere


    Tempo semplice

    concedere congiuntivo presente

    io conceda
    🔊
    tu conceda
    🔊
    lui/lei/Lei conceda
    🔊
    noi concediamo
    🔊
    voi concediate
    🔊
    loro concedano
    🔊
    Tempo semplice

    concedere congiuntivo imperfetto

    io concedessi
    🔊
    tu concedessi
    🔊
    lui/lei/Lei concedesse
    🔊
    noi concedessimo
    🔊
    voi concedeste
    🔊
    loro concedessero
    🔊

    Tempo composto

    concedere congiuntivo passato

    io abbia concesso
    🔊
    tu abbia concesso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia concesso
    🔊
    noi abbiamo concesso
    🔊
    voi abbiate concesso
    🔊
    loro abbiano concesso
    🔊
    Tempo composto

    concedere congiuntivo trapassato

    io avessi concesso
    🔊
    tu avessi concesso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse concesso
    🔊
    noi avessimo concesso
    🔊
    voi aveste concesso
    🔊
    loro avessero concesso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale concedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui concedere


    Tempo semplice

    concedere condizionale presente

    io concederei
    🔊
    tu concederesti
    🔊
    lui/lei/Lei concederebbe
    🔊
    noi concederemmo
    🔊
    voi concedereste
    🔊
    loro concederebbero
    🔊
    Tempo composto

    concedere condizionale passato

    io avrei concesso
    🔊
    tu avresti concesso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe concesso
    🔊
    noi avremmo concesso
    🔊
    voi avreste concesso
    🔊
    loro avrebbero concesso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo concedere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui concedere


    concedere imperativo

    tu concedi
    🔊
    noi concediamo
    🔊
    voi concedete
    🔊

    concedere congiuntivo esortativo

    Lei conceda
    🔊
    Che lui/lei conceda
    🔊
    Che loro concedano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
    Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
    Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
    Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!