🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha collocato il quadro nella stanza. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    collocare :
    col|lo||re : (accento grave)

    indicativo collocare. Veiksmažodžio collocare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    collocare presente

    io colloco
    🔊
    tu collochi
    🔊
    lui/lei/Lei colloca
    🔊
    noi collochiamo
    🔊
    voi collocate
    🔊
    loro collocano
    🔊
    Tempo semplice

    collocare imperfetto

    io collocavo
    🔊
    tu collocavi
    🔊
    lui/lei/Lei collocava
    🔊
    noi collocavamo
    🔊
    voi collocavate
    🔊
    loro collocavano
    🔊

    Tempo semplice

    collocare futuro semplice

    io collocherò
    🔊
    tu collocherai
    🔊
    lui/lei/Lei collocherà
    🔊
    noi collocheremo
    🔊
    voi collocherete
    🔊
    loro collocheranno
    🔊
    Tempo semplice

    collocare passato remoto

    io collocai
    🔊
    tu collocasti
    🔊
    lui/lei/Lei collocò
    🔊
    noi collocammo
    🔊
    voi collocaste
    🔊
    loro collocarono
    🔊

    Tempo composto

    collocare futuro anteriore

    io avrò collocato
    🔊
    tu avrai collocato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà collocato
    🔊
    noi avremo collocato
    🔊
    voi avrete collocato
    🔊
    loro avranno collocato
    🔊
    Tempo composto

    collocare passato prossimo

    io ho collocato
    🔊
    tu hai collocato
    🔊
    lui/lei/Lei ha collocato
    🔊
    noi abbiamo collocato
    🔊
    voi avete collocato
    🔊
    loro hanno collocato
    🔊

    Tempo composto

    collocare trapassato prossimo

    io avevo collocato
    🔊
    tu avevi collocato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva collocato
    🔊
    noi avevamo collocato
    🔊
    voi avevate collocato
    🔊
    loro avevano collocato
    🔊
    Tempo composto

    collocare trapassato remoto

    io ebbi collocato
    🔊
    tu avesti collocato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe collocato
    🔊
    noi avemmo collocato
    🔊
    voi aveste collocato
    🔊
    loro ebbero collocato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo collocare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio collocare


    Tempo semplice

    collocare congiuntivo presente

    io collochi
    🔊
    tu collochi
    🔊
    lui/lei/Lei collochi
    🔊
    noi collochiamo
    🔊
    voi collochiate
    🔊
    loro collochino
    🔊
    Tempo semplice

    collocare congiuntivo imperfetto

    io collocassi
    🔊
    tu collocassi
    🔊
    lui/lei/Lei collocasse
    🔊
    noi collocassimo
    🔊
    voi collocaste
    🔊
    loro collocassero
    🔊

    Tempo composto

    collocare congiuntivo passato

    io abbia collocato
    🔊
    tu abbia collocato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia collocato
    🔊
    noi abbiamo collocato
    🔊
    voi abbiate collocato
    🔊
    loro abbiano collocato
    🔊
    Tempo composto

    collocare congiuntivo trapassato

    io avessi collocato
    🔊
    tu avessi collocato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse collocato
    🔊
    noi avessimo collocato
    🔊
    voi aveste collocato
    🔊
    loro avessero collocato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale collocare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui collocare


    Tempo semplice

    collocare condizionale presente

    io collocherei
    🔊
    tu collocheresti
    🔊
    lui/lei/Lei collocherebbe
    🔊
    noi collocheremmo
    🔊
    voi collochereste
    🔊
    loro collocherebbero
    🔊
    Tempo composto

    collocare condizionale passato

    io avrei collocato
    🔊
    tu avresti collocato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe collocato
    🔊
    noi avremmo collocato
    🔊
    voi avreste collocato
    🔊
    loro avrebbero collocato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo collocare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui collocare


    collocare imperativo

    tu colloca
    🔊
    noi collochiamo
    🔊
    voi collocate
    🔊

    collocare congiuntivo esortativo

    Lei collochi
    🔊
    Che lui/lei collochi
    🔊
    Che loro collochino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!