🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Gli animali hanno coito nella stagione dell’accoppiamento. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    coire :
    co|ì|re : (accento grave)

    indicativo coire. Veiksmažodžio coire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    coire presente

    io coisco
    🔊
    tu coisci
    🔊
    lui/lei/Lei coisce
    🔊
    noi coiamo
    🔊
    voi coite
    🔊
    loro coiscono
    🔊
    Tempo semplice

    coire imperfetto

    io coivo
    🔊
    tu coivi
    🔊
    lui/lei/Lei coiva
    🔊
    noi coivamo
    🔊
    voi coivate
    🔊
    loro coivano
    🔊

    Tempo semplice

    coire futuro semplice

    io coirò
    🔊
    tu coirai
    🔊
    lui/lei/Lei coirà
    🔊
    noi coiremo
    🔊
    voi coirete
    🔊
    loro coiranno
    🔊
    Tempo semplice

    coire passato remoto

    io coii
    🔊
    tu coisti
    🔊
    lui/lei/Lei coì
    🔊
    noi coimmo
    🔊
    voi coiste
    🔊
    loro coirono
    🔊

    Tempo composto

    coire futuro anteriore

    io avrò coito
    🔊
    tu avrai coito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà coito
    🔊
    noi avremo coito
    🔊
    voi avrete coito
    🔊
    loro avranno coito
    🔊
    Tempo composto

    coire passato prossimo

    io ho coito
    🔊
    tu hai coito
    🔊
    lui/lei/Lei ha coito
    🔊
    noi abbiamo coito
    🔊
    voi avete coito
    🔊
    loro hanno coito
    🔊

    Tempo composto

    coire trapassato prossimo

    io avevo coito
    🔊
    tu avevi coito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva coito
    🔊
    noi avevamo coito
    🔊
    voi avevate coito
    🔊
    loro avevano coito
    🔊
    Tempo composto

    coire trapassato remoto

    io ebbi coito
    🔊
    tu avesti coito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe coito
    🔊
    noi avemmo coito
    🔊
    voi aveste coito
    🔊
    loro ebbero coito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo coire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio coire


    Tempo semplice

    coire congiuntivo presente

    io coisca
    🔊
    tu coisca
    🔊
    lui/lei/Lei coisca
    🔊
    noi coiamo
    🔊
    voi coiate
    🔊
    loro coiscano
    🔊
    Tempo semplice

    coire congiuntivo imperfetto

    io coissi
    🔊
    tu coissi
    🔊
    lui/lei/Lei coisse
    🔊
    noi coissimo
    🔊
    voi coiste
    🔊
    loro coissero
    🔊

    Tempo composto

    coire congiuntivo passato

    io abbia coito
    🔊
    tu abbia coito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia coito
    🔊
    noi abbiamo coito
    🔊
    voi abbiate coito
    🔊
    loro abbiano coito
    🔊
    Tempo composto

    coire congiuntivo trapassato

    io avessi coito
    🔊
    tu avessi coito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse coito
    🔊
    noi avessimo coito
    🔊
    voi aveste coito
    🔊
    loro avessero coito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale coire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui coire


    Tempo semplice

    coire condizionale presente

    io coirei
    🔊
    tu coiresti
    🔊
    lui/lei/Lei coirebbe
    🔊
    noi coiremmo
    🔊
    voi coireste
    🔊
    loro coerebbero
    🔊
    Tempo composto

    coire condizionale passato

    io avrei coito
    🔊
    tu avresti coito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe coito
    🔊
    noi avremmo coito
    🔊
    voi avreste coito
    🔊
    loro avrebbero coito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo coire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui coire


    coire imperativo

    tu coi
    🔊
    noi coiamo
    🔊
    voi coite
    🔊

    coire congiuntivo esortativo

    Lei coisca
    🔊
    Che lui/lei coisca
    🔊
    Che loro coiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!