🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha citato un grande autore. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    citare :
    ci||re : (accento grave)

    indicativo citare. Veiksmažodžio citare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    citare presente

    io cito
    🔊
    tu citi
    🔊
    lui/lei/Lei cita
    🔊
    noi citiamo
    🔊
    voi citate
    🔊
    loro citano
    🔊
    Tempo semplice

    citare imperfetto

    io citavo
    🔊
    tu citavi
    🔊
    lui/lei/Lei citava
    🔊
    noi citavamo
    🔊
    voi citavate
    🔊
    loro citavano
    🔊

    Tempo semplice

    citare futuro semplice

    io citerò
    🔊
    tu citerai
    🔊
    lui/lei/Lei citerà
    🔊
    noi citeremo
    🔊
    voi citerete
    🔊
    loro citeranno
    🔊
    Tempo semplice

    citare passato remoto

    io citai
    🔊
    tu citasti
    🔊
    lui/lei/Lei citò
    🔊
    noi citammo
    🔊
    voi citaste
    🔊
    loro citarono
    🔊

    Tempo composto

    citare futuro anteriore

    io avrò citato
    🔊
    tu avrai citato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà citato
    🔊
    noi avremo citato
    🔊
    voi avrete citato
    🔊
    loro avranno citato
    🔊
    Tempo composto

    citare passato prossimo

    io ho citato
    🔊
    tu hai citato
    🔊
    lui/lei/Lei ha citato
    🔊
    noi abbiamo citato
    🔊
    voi avete citato
    🔊
    loro hanno citato
    🔊

    Tempo composto

    citare trapassato prossimo

    io avevo citato
    🔊
    tu avevi citato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva citato
    🔊
    noi avevamo citato
    🔊
    voi avevate citato
    🔊
    loro avevano citato
    🔊
    Tempo composto

    citare trapassato remoto

    io ebbi citato
    🔊
    tu avesti citato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe citato
    🔊
    noi avemmo citato
    🔊
    voi aveste citato
    🔊
    loro ebbero citato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo citare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio citare


    Tempo semplice

    citare congiuntivo presente

    io citi
    🔊
    tu citi
    🔊
    lui/lei/Lei citi
    🔊
    noi citiamo
    🔊
    voi citiate
    🔊
    loro citino
    🔊
    Tempo semplice

    citare congiuntivo imperfetto

    io citassi
    🔊
    tu citassi
    🔊
    lui/lei/Lei citasse
    🔊
    noi citassimo
    🔊
    voi citaste
    🔊
    loro citassero
    🔊

    Tempo composto

    citare congiuntivo passato

    io abbia citato
    🔊
    tu abbia citato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia citato
    🔊
    noi abbiamo citato
    🔊
    voi abbiate citato
    🔊
    loro abbiano citato
    🔊
    Tempo composto

    citare congiuntivo trapassato

    io avessi citato
    🔊
    tu avessi citato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse citato
    🔊
    noi avessimo citato
    🔊
    voi aveste citato
    🔊
    loro avessero citato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale citare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui citare


    Tempo semplice

    citare condizionale presente

    io citerei
    🔊
    tu citeresti
    🔊
    lui/lei/Lei citerebbe
    🔊
    noi citeremmo
    🔊
    voi citereste
    🔊
    loro citerebbero
    🔊
    Tempo composto

    citare condizionale passato

    io avrei citato
    🔊
    tu avresti citato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe citato
    🔊
    noi avremmo citato
    🔊
    voi avreste citato
    🔊
    loro avrebbero citato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo citare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui citare


    citare imperativo

    tu cita
    🔊
    noi citiamo
    🔊
    voi citate
    🔊

    citare congiuntivo esortativo

    Lei citi
    🔊
    Che lui/lei citi
    🔊
    Che loro citino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!