🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha cinto la vita con un cinturino. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    verbo irregolare
    cingere :
    cìn|ge|re : (accento grave)

    indicativo cingere. Veiksmažodžio cingere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    cingere presente

    io cingo
    🔊
    tu cingi
    🔊
    lui/lei/Lei cinge
    🔊
    noi cingiamo
    🔊
    voi cingete
    🔊
    loro cingono
    🔊
    Tempo semplice

    cingere imperfetto

    io cingevo
    🔊
    tu cingevi
    🔊
    lui/lei/Lei cingeva
    🔊
    noi cingevamo
    🔊
    voi cingevate
    🔊
    loro cingevano
    🔊

    Tempo semplice

    cingere futuro semplice

    io cingerò
    🔊
    tu cingerai
    🔊
    lui/lei/Lei cingerà
    🔊
    noi cingeremo
    🔊
    voi cingerete
    🔊
    loro cingeranno
    🔊
    Tempo semplice

    cingere passato remoto

    io cinsi
    🔊
    tu cingesti
    🔊
    lui/lei/Lei cinse
    🔊
    noi cingemmo
    🔊
    voi cingeste
    🔊
    loro cinsero
    🔊

    Tempo composto

    cingere futuro anteriore

    io avrò cinto
    🔊
    tu avrai cinto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà cinto
    🔊
    noi avremo cinto
    🔊
    voi avrete cinto
    🔊
    loro avranno cinto
    🔊
    Tempo composto

    cingere passato prossimo

    io ho cinto
    🔊
    tu hai cinto
    🔊
    lui/lei/Lei ha cinto
    🔊
    noi abbiamo cinto
    🔊
    voi avete cinto
    🔊
    loro hanno cinto
    🔊

    Tempo composto

    cingere trapassato prossimo

    io avevo cinto
    🔊
    tu avevi cinto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva cinto
    🔊
    noi avevamo cinto
    🔊
    voi avevate cinto
    🔊
    loro avevano cinto
    🔊
    Tempo composto

    cingere trapassato remoto

    io ebbi cinto
    🔊
    tu avesti cinto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe cinto
    🔊
    noi avemmo cinto
    🔊
    voi aveste cinto
    🔊
    loro ebbero cinto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo cingere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio cingere


    Tempo semplice

    cingere congiuntivo presente

    io cinga
    🔊
    tu cinga
    🔊
    lui/lei/Lei cinga
    🔊
    noi cingiamo
    🔊
    voi cingiate
    🔊
    loro cingano
    🔊
    Tempo semplice

    cingere congiuntivo imperfetto

    io cingessi
    🔊
    tu cingessi
    🔊
    lui/lei/Lei cingesse
    🔊
    noi cingessimo
    🔊
    voi cingeste
    🔊
    loro cingessero
    🔊

    Tempo composto

    cingere congiuntivo passato

    io abbia cinto
    🔊
    tu abbia cinto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia cinto
    🔊
    noi abbiamo cinto
    🔊
    voi abbiate cinto
    🔊
    loro abbiano cinto
    🔊
    Tempo composto

    cingere congiuntivo trapassato

    io avessi cinto
    🔊
    tu avessi cinto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse cinto
    🔊
    noi avessimo cinto
    🔊
    voi aveste cinto
    🔊
    loro avessero cinto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale cingere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui cingere


    Tempo semplice

    cingere condizionale presente

    io cingerei
    🔊
    tu cingeresti
    🔊
    lui/lei/Lei cingerebbe
    🔊
    noi cingeremmo
    🔊
    voi cingereste
    🔊
    loro cingerebbero
    🔊
    Tempo composto

    cingere condizionale passato

    io avrei cinto
    🔊
    tu avresti cinto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe cinto
    🔊
    noi avremmo cinto
    🔊
    voi avreste cinto
    🔊
    loro avrebbero cinto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo cingere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui cingere


    cingere imperativo

    tu cingi
    🔊
    noi cingiamo
    🔊
    voi cingete
    🔊

    cingere congiuntivo esortativo

    Lei cinga
    🔊
    Che lui/lei cinga
    🔊
    Che loro cingano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!