Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha chiesto aiuto. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
verbo irregolare
chiedere : klausti, prašyti
chiè|de|re
: (accento grave)
indicativo chiedere. Veiksmažodžio chiedere tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente chiedere |
||
| io | chiedo |
🔊
|
| tu | chiedi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | chiede |
🔊
|
| noi | chiediamo |
🔊
|
| voi | chiedete |
🔊
|
| loro | chiedono |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto chiedere |
||
| io | chiedevo |
🔊
|
| tu | chiedevi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | chiedeva |
🔊
|
| noi | chiedevamo |
🔊
|
| voi | chiedevate |
🔊
|
| loro | chiedevano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice chiedere |
||
| io | chiederò |
🔊
|
| tu | chiederai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | chiederà |
🔊
|
| noi | chiederemo |
🔊
|
| voi | chiederete |
🔊
|
| loro | chiederanno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto chiedere |
||
| io | chiesi |
🔊
|
| tu | chiedesti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | chiese |
🔊
|
| noi | chiedemmo |
🔊
|
| voi | chiedeste |
🔊
|
| loro | chiesero |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore chiedere |
||
| io | avrò chiesto |
🔊
|
| tu | avrai chiesto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà chiesto |
🔊
|
| noi | avremo chiesto |
🔊
|
| voi | avrete chiesto |
🔊
|
| loro | avranno chiesto |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo chiedere |
||
| io | ho chiesto |
🔊
|
| tu | hai chiesto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha chiesto |
🔊
|
| noi | abbiamo chiesto |
🔊
|
| voi | avete chiesto |
🔊
|
| loro | hanno chiesto |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo chiedere |
||
| io | avevo chiesto |
🔊
|
| tu | avevi chiesto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva chiesto |
🔊
|
| noi | avevamo chiesto |
🔊
|
| voi | avevate chiesto |
🔊
|
| loro | avevano chiesto |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto chiedere |
||
| io | ebbi chiesto |
🔊
|
| tu | avesti chiesto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe chiesto |
🔊
|
| noi | avemmo chiesto |
🔊
|
| voi | aveste chiesto |
🔊
|
| loro | ebbero chiesto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo chiedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio chiedere
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente chiedere |
||
| io | chieda |
🔊
|
| tu | chieda |
🔊
|
| lui/lei/Lei | chieda |
🔊
|
| noi | chiediamo |
🔊
|
| voi | chiediate |
🔊
|
| loro | chiedano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto chiedere |
||
| io | chiedessi |
🔊
|
| tu | chiedessi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | chiedesse |
🔊
|
| noi | chiedessimo |
🔊
|
| voi | chiedeste |
🔊
|
| loro | chiedessero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato chiedere |
||
| io | abbia chiesto |
🔊
|
| tu | abbia chiesto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia chiesto |
🔊
|
| noi | abbiamo chiesto |
🔊
|
| voi | abbiate chiesto |
🔊
|
| loro | abbiano chiesto |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato chiedere |
||
| io | avessi chiesto |
🔊
|
| tu | avessi chiesto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse chiesto |
🔊
|
| noi | avessimo chiesto |
🔊
|
| voi | aveste chiesto |
🔊
|
| loro | avessero chiesto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale chiedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui chiedere
|
Tempo semplice
Condizionale presente chiedere |
||
| io | chiederei |
🔊
|
| tu | chiederesti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | chiederebbe |
🔊
|
| noi | chiederemmo |
🔊
|
| voi | chiedereste |
🔊
|
| loro | chiederebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato chiedere |
||
| io | avrei chiesto |
🔊
|
| tu | avresti chiesto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe chiesto |
🔊
|
| noi | avremmo chiesto |
🔊
|
| voi | avreste chiesto |
🔊
|
| loro | avrebbero chiesto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo chiedere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui chiedere
Imperativo chiedere |
||
| tu | chiedi |
🔊
|
| noi | chiediamo |
🔊
|
| voi | chiedete |
🔊
|
Congiuntivo chiedere |
||
| Lei | chieda |
🔊
|
| Che lui/lei | chieda |
🔊
|
| Che loro | chiedano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!