Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha cenato tardi la sera con la famiglia. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    cenare : vakarieniauti
    ce|nà|re : (accento grave)

    indicativo cenare. Veiksmažodžio cenare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente cenare

    io ceno
    🔊
    tu ceni
    🔊
    lui/lei/Lei cena
    🔊
    noi ceniamo
    🔊
    voi cenate
    🔊
    loro cenano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto cenare

    io cenavo
    🔊
    tu cenavi
    🔊
    lui/lei/Lei cenava
    🔊
    noi cenavamo
    🔊
    voi cenavate
    🔊
    loro cenavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice cenare

    io cenerò
    🔊
    tu cenerai
    🔊
    lui/lei/Lei cenerà
    🔊
    noi ceneremo
    🔊
    voi cenerete
    🔊
    loro ceneranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto cenare

    io cenai
    🔊
    tu cenasti
    🔊
    lui/lei/Lei cenò
    🔊
    noi cenammo
    🔊
    voi cenaste
    🔊
    loro cenarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore cenare

    io avrò cenato
    🔊
    tu avrai cenato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà cenato
    🔊
    noi avremo cenato
    🔊
    voi avrete cenato
    🔊
    loro avranno cenato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo cenare

    io ho cenato
    🔊
    tu hai cenato
    🔊
    lui/lei/Lei ha cenato
    🔊
    noi abbiamo cenato
    🔊
    voi avete cenato
    🔊
    loro hanno cenato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo cenare

    io avevo cenato
    🔊
    tu avevi cenato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva cenato
    🔊
    noi avevamo cenato
    🔊
    voi avevate cenato
    🔊
    loro avevano cenato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto cenare

    io ebbi cenato
    🔊
    tu avesti cenato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe cenato
    🔊
    noi avemmo cenato
    🔊
    voi aveste cenato
    🔊
    loro ebbero cenato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo cenare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio cenare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente cenare

    io ceni
    🔊
    tu ceni
    🔊
    lui/lei/Lei ceni
    🔊
    noi ceniamo
    🔊
    voi ceniate
    🔊
    loro cenino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto cenare

    io cenassi
    🔊
    tu cenassi
    🔊
    lui/lei/Lei cenasse
    🔊
    noi cenassimo
    🔊
    voi cenaste
    🔊
    loro cenassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato cenare

    io abbia cenato
    🔊
    tu abbia cenato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia cenato
    🔊
    noi abbiamo cenato
    🔊
    voi abbiate cenato
    🔊
    loro abbiano cenato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato cenare

    io avessi cenato
    🔊
    tu avessi cenato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse cenato
    🔊
    noi avessimo cenato
    🔊
    voi aveste cenato
    🔊
    loro avessero cenato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale cenare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui cenare


    Tempo semplice

    Condizionale presente cenare

    io cenerei
    🔊
    tu ceneresti
    🔊
    lui/lei/Lei cenerebbe
    🔊
    noi ceneremmo
    🔊
    voi cenereste
    🔊
    loro cenerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato cenare

    io avrei cenato
    🔊
    tu avresti cenato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe cenato
    🔊
    noi avremmo cenato
    🔊
    voi avreste cenato
    🔊
    loro avrebbero cenato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo cenare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui cenare


    Imperativo cenare

    tu cena
    🔊
    noi ceniamo
    🔊
    voi cenate
    🔊

    Congiuntivo cenare

    Lei ceni
    🔊
    Che lui/lei ceni
    🔊
    Che loro cenino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!