🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha cenato tardi la sera con la famiglia. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    cenare : vakarieniauti
    ce||re : (accento grave)

    indicativo cenare. Veiksmažodžio cenare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    cenare presente

    io ceno
    🔊
    tu ceni
    🔊
    lui/lei/Lei cena
    🔊
    noi ceniamo
    🔊
    voi cenate
    🔊
    loro cenano
    🔊
    Tempo semplice

    cenare imperfetto

    io cenavo
    🔊
    tu cenavi
    🔊
    lui/lei/Lei cenava
    🔊
    noi cenavamo
    🔊
    voi cenavate
    🔊
    loro cenavano
    🔊

    Tempo semplice

    cenare futuro semplice

    io cenerò
    🔊
    tu cenerai
    🔊
    lui/lei/Lei cenerà
    🔊
    noi ceneremo
    🔊
    voi cenerete
    🔊
    loro ceneranno
    🔊
    Tempo semplice

    cenare passato remoto

    io cenai
    🔊
    tu cenasti
    🔊
    lui/lei/Lei cenò
    🔊
    noi cenammo
    🔊
    voi cenaste
    🔊
    loro cenarono
    🔊

    Tempo composto

    cenare futuro anteriore

    io avrò cenato
    🔊
    tu avrai cenato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà cenato
    🔊
    noi avremo cenato
    🔊
    voi avrete cenato
    🔊
    loro avranno cenato
    🔊
    Tempo composto

    cenare passato prossimo

    io ho cenato
    🔊
    tu hai cenato
    🔊
    lui/lei/Lei ha cenato
    🔊
    noi abbiamo cenato
    🔊
    voi avete cenato
    🔊
    loro hanno cenato
    🔊

    Tempo composto

    cenare trapassato prossimo

    io avevo cenato
    🔊
    tu avevi cenato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva cenato
    🔊
    noi avevamo cenato
    🔊
    voi avevate cenato
    🔊
    loro avevano cenato
    🔊
    Tempo composto

    cenare trapassato remoto

    io ebbi cenato
    🔊
    tu avesti cenato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe cenato
    🔊
    noi avemmo cenato
    🔊
    voi aveste cenato
    🔊
    loro ebbero cenato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo cenare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio cenare


    Tempo semplice

    cenare congiuntivo presente

    io ceni
    🔊
    tu ceni
    🔊
    lui/lei/Lei ceni
    🔊
    noi ceniamo
    🔊
    voi ceniate
    🔊
    loro cenino
    🔊
    Tempo semplice

    cenare congiuntivo imperfetto

    io cenassi
    🔊
    tu cenassi
    🔊
    lui/lei/Lei cenasse
    🔊
    noi cenassimo
    🔊
    voi cenaste
    🔊
    loro cenassero
    🔊

    Tempo composto

    cenare congiuntivo passato

    io abbia cenato
    🔊
    tu abbia cenato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia cenato
    🔊
    noi abbiamo cenato
    🔊
    voi abbiate cenato
    🔊
    loro abbiano cenato
    🔊
    Tempo composto

    cenare congiuntivo trapassato

    io avessi cenato
    🔊
    tu avessi cenato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse cenato
    🔊
    noi avessimo cenato
    🔊
    voi aveste cenato
    🔊
    loro avessero cenato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale cenare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui cenare


    Tempo semplice

    cenare condizionale presente

    io cenerei
    🔊
    tu ceneresti
    🔊
    lui/lei/Lei cenerebbe
    🔊
    noi ceneremmo
    🔊
    voi cenereste
    🔊
    loro cenerebbero
    🔊
    Tempo composto

    cenare condizionale passato

    io avrei cenato
    🔊
    tu avresti cenato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe cenato
    🔊
    noi avremmo cenato
    🔊
    voi avreste cenato
    🔊
    loro avrebbero cenato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo cenare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui cenare


    cenare imperativo

    tu cena
    🔊
    noi ceniamo
    🔊
    voi cenate
    🔊

    cenare congiuntivo esortativo

    Lei ceni
    🔊
    Che lui/lei ceni
    🔊
    Che loro cenino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
    Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
    Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
    Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!