🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha celato la verità. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    celare :
    ce||re : (accento grave)

    indicativo celare. Veiksmažodžio celare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    celare presente

    io celo
    🔊
    tu celi
    🔊
    lui/lei/Lei cela
    🔊
    noi celiamo
    🔊
    voi celate
    🔊
    loro celano
    🔊
    Tempo semplice

    celare imperfetto

    io celavo
    🔊
    tu celavi
    🔊
    lui/lei/Lei celava
    🔊
    noi celavamo
    🔊
    voi celavate
    🔊
    loro celavano
    🔊

    Tempo semplice

    celare futuro semplice

    io celerò
    🔊
    tu celerai
    🔊
    lui/lei/Lei celerà
    🔊
    noi celeremo
    🔊
    voi celerete
    🔊
    loro celeranno
    🔊
    Tempo semplice

    celare passato remoto

    io celai
    🔊
    tu celasti
    🔊
    lui/lei/Lei celò
    🔊
    noi celammo
    🔊
    voi celaste
    🔊
    loro celarono
    🔊

    Tempo composto

    celare futuro anteriore

    io avrò celato
    🔊
    tu avrai celato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà celato
    🔊
    noi avremo celato
    🔊
    voi avrete celato
    🔊
    loro avranno celato
    🔊
    Tempo composto

    celare passato prossimo

    io ho celato
    🔊
    tu hai celato
    🔊
    lui/lei/Lei ha celato
    🔊
    noi abbiamo celato
    🔊
    voi avete celato
    🔊
    loro hanno celato
    🔊

    Tempo composto

    celare trapassato prossimo

    io avevo celato
    🔊
    tu avevi celato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva celato
    🔊
    noi avevamo celato
    🔊
    voi avevate celato
    🔊
    loro avevano celato
    🔊
    Tempo composto

    celare trapassato remoto

    io ebbi celato
    🔊
    tu avesti celato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe celato
    🔊
    noi avemmo celato
    🔊
    voi aveste celato
    🔊
    loro ebbero celato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo celare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio celare


    Tempo semplice

    celare congiuntivo presente

    io celi
    🔊
    tu celi
    🔊
    lui/lei/Lei celi
    🔊
    noi celiamo
    🔊
    voi celiate
    🔊
    loro celino
    🔊
    Tempo semplice

    celare congiuntivo imperfetto

    io celassi
    🔊
    tu celassi
    🔊
    lui/lei/Lei celasse
    🔊
    noi celassimo
    🔊
    voi celaste
    🔊
    loro celassero
    🔊

    Tempo composto

    celare congiuntivo passato

    io abbia celato
    🔊
    tu abbia celato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia celato
    🔊
    noi abbiamo celato
    🔊
    voi abbiate celato
    🔊
    loro abbiano celato
    🔊
    Tempo composto

    celare congiuntivo trapassato

    io avessi celato
    🔊
    tu avessi celato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse celato
    🔊
    noi avessimo celato
    🔊
    voi aveste celato
    🔊
    loro avessero celato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale celare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui celare


    Tempo semplice

    celare condizionale presente

    io celerei
    🔊
    tu celeresti
    🔊
    lui/lei/Lei celerebbe
    🔊
    noi celeremmo
    🔊
    voi celereste
    🔊
    loro celerebbero
    🔊
    Tempo composto

    celare condizionale passato

    io avrei celato
    🔊
    tu avresti celato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe celato
    🔊
    noi avremmo celato
    🔊
    voi avreste celato
    🔊
    loro avrebbero celato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo celare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui celare


    celare imperativo

    tu cela
    🔊
    noi celiamo
    🔊
    voi celate
    🔊

    celare congiuntivo esortativo

    Lei celi
    🔊
    Che lui/lei celi
    🔊
    Che loro celino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!