🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha bucato la ruota della bicicletta. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    bucare :
    bu||re : (accento grave)

    indicativo bucare. Veiksmažodžio bucare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    bucare presente

    io buco
    🔊
    tu buchi
    🔊
    lui/lei/Lei buca
    🔊
    noi buchiamo
    🔊
    voi bucate
    🔊
    loro bucano
    🔊
    Tempo semplice

    bucare imperfetto

    io bucavo
    🔊
    tu bucavi
    🔊
    lui/lei/Lei bucava
    🔊
    noi bucavamo
    🔊
    voi bucavate
    🔊
    loro bucavano
    🔊

    Tempo semplice

    bucare futuro semplice

    io bucherò
    🔊
    tu bucherai
    🔊
    lui/lei/Lei bucherà
    🔊
    noi bucheremo
    🔊
    voi bucherete
    🔊
    loro bucheranno
    🔊
    Tempo semplice

    bucare passato remoto

    io bucai
    🔊
    tu bucasti
    🔊
    lui/lei/Lei bucò
    🔊
    noi bucammo
    🔊
    voi bucaste
    🔊
    loro bucarono
    🔊

    Tempo composto

    bucare futuro anteriore

    io avrò bucato
    🔊
    tu avrai bucato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà bucato
    🔊
    noi avremo bucato
    🔊
    voi avrete bucato
    🔊
    loro avranno bucato
    🔊
    Tempo composto

    bucare passato prossimo

    io ho bucato
    🔊
    tu hai bucato
    🔊
    lui/lei/Lei ha bucato
    🔊
    noi abbiamo bucato
    🔊
    voi avete bucato
    🔊
    loro hanno bucato
    🔊

    Tempo composto

    bucare trapassato prossimo

    io avevo bucato
    🔊
    tu avevi bucato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva bucato
    🔊
    noi avevamo bucato
    🔊
    voi avevate bucato
    🔊
    loro avevano bucato
    🔊
    Tempo composto

    bucare trapassato remoto

    io ebbi bucato
    🔊
    tu avesti bucato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe bucato
    🔊
    noi avemmo bucato
    🔊
    voi aveste bucato
    🔊
    loro ebbero bucato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo bucare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio bucare


    Tempo semplice

    bucare congiuntivo presente

    io buchi
    🔊
    tu buchi
    🔊
    lui/lei/Lei buchi
    🔊
    noi buchiamo
    🔊
    voi buchiate
    🔊
    loro buchino
    🔊
    Tempo semplice

    bucare congiuntivo imperfetto

    io bucassi
    🔊
    tu bucassi
    🔊
    lui/lei/Lei bucasse
    🔊
    noi bucassimo
    🔊
    voi bucaste
    🔊
    loro bucassero
    🔊

    Tempo composto

    bucare congiuntivo passato

    io abbia bucato
    🔊
    tu abbia bucato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia bucato
    🔊
    noi abbiamo bucato
    🔊
    voi abbiate bucato
    🔊
    loro abbiano bucato
    🔊
    Tempo composto

    bucare congiuntivo trapassato

    io avessi bucato
    🔊
    tu avessi bucato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse bucato
    🔊
    noi avessimo bucato
    🔊
    voi aveste bucato
    🔊
    loro avessero bucato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale bucare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui bucare


    Tempo semplice

    bucare condizionale presente

    io bucherei
    🔊
    tu bucheresti
    🔊
    lui/lei/Lei bucherebbe
    🔊
    noi bucheremmo
    🔊
    voi buchereste
    🔊
    loro bucherebbero
    🔊
    Tempo composto

    bucare condizionale passato

    io avrei bucato
    🔊
    tu avresti bucato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe bucato
    🔊
    noi avremmo bucato
    🔊
    voi avreste bucato
    🔊
    loro avrebbero bucato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo bucare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui bucare


    bucare imperativo

    tu buca
    🔊
    noi buchiamo
    🔊
    voi bucate
    🔊

    bucare congiuntivo esortativo

    Lei buchi
    🔊
    Che lui/lei buchi
    🔊
    Che loro buchino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!