🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha brandito la spada con grande determinazione. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    brandire :
    bran||re : (accento grave)

    indicativo brandire. Veiksmažodžio brandire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    brandire presente

    io brandisco
    🔊
    tu brandisci
    🔊
    lui/lei/Lei brandisce
    🔊
    noi brandiamo
    🔊
    voi brandite
    🔊
    loro brandiscono
    🔊
    Tempo semplice

    brandire imperfetto

    io brandivo
    🔊
    tu brandivi
    🔊
    lui/lei/Lei brandiva
    🔊
    noi brandivamo
    🔊
    voi brandivate
    🔊
    loro brandivano
    🔊

    Tempo semplice

    brandire futuro semplice

    io brandirò
    🔊
    tu brandirai
    🔊
    lui/lei/Lei brandirà
    🔊
    noi brandiremo
    🔊
    voi brandirete
    🔊
    loro brandiranno
    🔊
    Tempo semplice

    brandire passato remoto

    io brandii
    🔊
    tu brandisti
    🔊
    lui/lei/Lei brandì
    🔊
    noi brandimmo
    🔊
    voi brandiste
    🔊
    loro brandirono
    🔊

    Tempo composto

    brandire futuro anteriore

    io avrò brandito
    🔊
    tu avrai brandito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà brandito
    🔊
    noi avremo brandito
    🔊
    voi avrete brandito
    🔊
    loro avranno brandito
    🔊
    Tempo composto

    brandire passato prossimo

    io ho brandito
    🔊
    tu hai brandito
    🔊
    lui/lei/Lei ha brandito
    🔊
    noi abbiamo brandito
    🔊
    voi avete brandito
    🔊
    loro hanno brandito
    🔊

    Tempo composto

    brandire trapassato prossimo

    io avevo brandito
    🔊
    tu avevi brandito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva brandito
    🔊
    noi avevamo brandito
    🔊
    voi avevate brandito
    🔊
    loro avevano brandito
    🔊
    Tempo composto

    brandire trapassato remoto

    io ebbi brandito
    🔊
    tu avesti brandito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe brandito
    🔊
    noi avemmo brandito
    🔊
    voi aveste brandito
    🔊
    loro ebbero brandito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo brandire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio brandire


    Tempo semplice

    brandire congiuntivo presente

    io brandisca
    🔊
    tu brandisca
    🔊
    lui/lei/Lei brandisca
    🔊
    noi brandiamo
    🔊
    voi brandiate
    🔊
    loro brandiscano
    🔊
    Tempo semplice

    brandire congiuntivo imperfetto

    io brandissi
    🔊
    tu brandissi
    🔊
    lui/lei/Lei brandisse
    🔊
    noi brandissimo
    🔊
    voi brandiste
    🔊
    loro brandissero
    🔊

    Tempo composto

    brandire congiuntivo passato

    io abbia brandito
    🔊
    tu abbia brandito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia brandito
    🔊
    noi abbiamo brandito
    🔊
    voi abbiate brandito
    🔊
    loro abbiano brandito
    🔊
    Tempo composto

    brandire congiuntivo trapassato

    io avessi brandito
    🔊
    tu avessi brandito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse brandito
    🔊
    noi avessimo brandito
    🔊
    voi aveste brandito
    🔊
    loro avessero brandito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale brandire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui brandire


    Tempo semplice

    brandire condizionale presente

    io brandirei
    🔊
    tu brandiresti
    🔊
    lui/lei/Lei brandirebbe
    🔊
    noi brandiremmo
    🔊
    voi brandireste
    🔊
    loro branderebbero
    🔊
    Tempo composto

    brandire condizionale passato

    io avrei brandito
    🔊
    tu avresti brandito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe brandito
    🔊
    noi avremmo brandito
    🔊
    voi avreste brandito
    🔊
    loro avrebbero brandito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo brandire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui brandire


    brandire imperativo

    tu brandi
    🔊
    noi brandiamo
    🔊
    voi brandite
    🔊

    brandire congiuntivo esortativo

    Lei brandisca
    🔊
    Che lui/lei brandisca
    🔊
    Che loro brandiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!