🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il soggetto è stato bipartito. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    bipartire :
    bi|par||re : (accento grave)

    indicativo bipartire. Veiksmažodžio bipartire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente bipartire

    io bipartisco
    🔊
    tu bipartisci
    🔊
    lui/lei/Lei bipartisce
    🔊
    noi bipartiamo
    🔊
    voi bipartite
    🔊
    loro bipartiscono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto bipartire

    io bipartivo
    🔊
    tu bipartivi
    🔊
    lui/lei/Lei bipartiva
    🔊
    noi bipartivamo
    🔊
    voi bipartivate
    🔊
    loro bipartivano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice bipartire

    io bipartirò
    🔊
    tu bipartirai
    🔊
    lui/lei/Lei bipartirà
    🔊
    noi bipartiremo
    🔊
    voi bipartirete
    🔊
    loro bipartiranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto bipartire

    io bipartii
    🔊
    tu bipartisti
    🔊
    lui/lei/Lei bipartì
    🔊
    noi bipartimmo
    🔊
    voi bipartiste
    🔊
    loro bipartirono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore bipartire

    io avrò bipartito
    🔊
    tu avrai bipartito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà bipartito
    🔊
    noi avremo bipartito
    🔊
    voi avrete bipartito
    🔊
    loro avranno bipartito
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo bipartire

    io ho bipartito
    🔊
    tu hai bipartito
    🔊
    lui/lei/Lei ha bipartito
    🔊
    noi abbiamo bipartito
    🔊
    voi avete bipartito
    🔊
    loro hanno bipartito
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo bipartire

    io avevo bipartito
    🔊
    tu avevi bipartito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva bipartito
    🔊
    noi avevamo bipartito
    🔊
    voi avevate bipartito
    🔊
    loro avevano bipartito
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto bipartire

    io ebbi bipartito
    🔊
    tu avesti bipartito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe bipartito
    🔊
    noi avemmo bipartito
    🔊
    voi aveste bipartito
    🔊
    loro ebbero bipartito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo bipartire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio bipartire


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente bipartire

    io bipartisca
    🔊
    tu bipartisca
    🔊
    lui/lei/Lei bipartisca
    🔊
    noi bipartiamo
    🔊
    voi bipartiate
    🔊
    loro bipartiscano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto bipartire

    io bipartissi
    🔊
    tu bipartissi
    🔊
    lui/lei/Lei bipartisse
    🔊
    noi bipartissimo
    🔊
    voi bipartiste
    🔊
    loro bipartissero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato bipartire

    io abbia bipartito
    🔊
    tu abbia bipartito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia bipartito
    🔊
    noi abbiamo bipartito
    🔊
    voi abbiate bipartito
    🔊
    loro abbiano bipartito
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato bipartire

    io avessi bipartito
    🔊
    tu avessi bipartito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse bipartito
    🔊
    noi avessimo bipartito
    🔊
    voi aveste bipartito
    🔊
    loro avessero bipartito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale bipartire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui bipartire


    Tempo semplice

    Condizionale presente bipartire

    io bipartirei
    🔊
    tu bipartiresti
    🔊
    lui/lei/Lei bipartirebbe
    🔊
    noi bipartiremmo
    🔊
    voi bipartireste
    🔊
    loro biparterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato bipartire

    io avrei bipartito
    🔊
    tu avresti bipartito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe bipartito
    🔊
    noi avremmo bipartito
    🔊
    voi avreste bipartito
    🔊
    loro avrebbero bipartito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo bipartire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui bipartire


    Imperativo bipartire

    tu bipartisci
    🔊
    noi bipartiamo
    🔊
    voi bipartite
    🔊

    Congiuntivo bipartire

    Lei bipartisca
    🔊
    Che lui/lei bipartisca
    🔊
    Che loro bipartiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!