Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ho bevuto un bicchiere d’acqua. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    verbo irregolare
    bere : gerti
    bé|re : (accento acuto)

    indicativo bere. Veiksmažodžio bere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente bere

    io bevo
    🔊
    tu bevi
    🔊
    lui/lei/Lei beve
    🔊
    noi beviamo
    🔊
    voi bevete
    🔊
    loro bevono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto bere

    io bevevo
    🔊
    tu bevevi
    🔊
    lui/lei/Lei beveva
    🔊
    noi bevevamo
    🔊
    voi bevevate
    🔊
    loro bevevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice bere

    io berrò
    🔊
    tu berrai
    🔊
    lui/lei/Lei berrà
    🔊
    noi berremo
    🔊
    voi berrete
    🔊
    loro berranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto bere

    io bevvi, bevei, bevetti
    🔊
    tu bevesti
    🔊
    lui/lei/Lei bevve, beveè, bevette
    🔊
    noi bevemmo
    🔊
    voi beveste
    🔊
    loro bevvero, beverono, bevettero
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore bere

    io avrò bevuto
    🔊
    tu avrai bevuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà bevuto
    🔊
    noi avremo bevuto
    🔊
    voi avrete bevuto
    🔊
    loro avranno bevuto
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo bere

    io ho bevuto
    🔊
    tu hai bevuto
    🔊
    lui/lei/Lei ha bevuto
    🔊
    noi abbiamo bevuto
    🔊
    voi avete bevuto
    🔊
    loro hanno bevuto
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo bere

    io avevo bevuto
    🔊
    tu avevi bevuto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva bevuto
    🔊
    noi avevamo bevuto
    🔊
    voi avevate bevuto
    🔊
    loro avevano bevuto
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto bere

    io ebbi bevuto
    🔊
    tu avesti bevuto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe bevuto
    🔊
    noi avemmo bevuto
    🔊
    voi aveste bevuto
    🔊
    loro ebbero bevuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo bere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio bere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente bere

    io beva
    🔊
    tu beva
    🔊
    lui/lei/Lei beva
    🔊
    noi beviamo
    🔊
    voi beviate
    🔊
    loro bevano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto bere

    io bevessi
    🔊
    tu bevessi
    🔊
    lui/lei/Lei bevesse
    🔊
    noi bevessimo
    🔊
    voi beveste
    🔊
    loro bevessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato bere

    io abbia bevuto
    🔊
    tu abbia bevuto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia bevuto
    🔊
    noi abbiamo bevuto
    🔊
    voi abbiate bevuto
    🔊
    loro abbiano bevuto
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato bere

    io avessi bevuto
    🔊
    tu avessi bevuto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse bevuto
    🔊
    noi avessimo bevuto
    🔊
    voi aveste bevuto
    🔊
    loro avessero bevuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale bere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui bere


    Tempo semplice

    Condizionale presente bere

    io berrei
    🔊
    tu berresti
    🔊
    lui/lei/Lei berrebbe
    🔊
    noi berremmo
    🔊
    voi berreste
    🔊
    loro berrebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato bere

    io avrei bevuto
    🔊
    tu avresti bevuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe bevuto
    🔊
    noi avremmo bevuto
    🔊
    voi avreste bevuto
    🔊
    loro avrebbero bevuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo bere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui bere


    Imperativo bere

    tu bevi
    🔊
    noi beviamo
    🔊
    voi bevete
    🔊

    Congiuntivo bere

    Lei beva
    🔊
    Che lui/lei beva
    🔊
    Che loro bevano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!