Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno bendato gli occhi del partecipante. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    bendare :
    ben|dà|re : (accento grave)

    indicativo bendare. Veiksmažodžio bendare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente bendare

    io bendo
    🔊
    tu bendi
    🔊
    lui/lei/Lei benda
    🔊
    noi bendiamo
    🔊
    voi bendate
    🔊
    loro bendano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto bendare

    io bendavo
    🔊
    tu bendavi
    🔊
    lui/lei/Lei bendava
    🔊
    noi bendavamo
    🔊
    voi bendavate
    🔊
    loro bendavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice bendare

    io benderò
    🔊
    tu benderai
    🔊
    lui/lei/Lei benderà
    🔊
    noi benderemo
    🔊
    voi benderete
    🔊
    loro benderanno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto bendare

    io bendai
    🔊
    tu bendasti
    🔊
    lui/lei/Lei bendò
    🔊
    noi bendammo
    🔊
    voi bendaste
    🔊
    loro bendarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore bendare

    io avrò bendato
    🔊
    tu avrai bendato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà bendato
    🔊
    noi avremo bendato
    🔊
    voi avrete bendato
    🔊
    loro avranno bendato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo bendare

    io ho bendato
    🔊
    tu hai bendato
    🔊
    lui/lei/Lei ha bendato
    🔊
    noi abbiamo bendato
    🔊
    voi avete bendato
    🔊
    loro hanno bendato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo bendare

    io avevo bendato
    🔊
    tu avevi bendato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva bendato
    🔊
    noi avevamo bendato
    🔊
    voi avevate bendato
    🔊
    loro avevano bendato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto bendare

    io ebbi bendato
    🔊
    tu avesti bendato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe bendato
    🔊
    noi avemmo bendato
    🔊
    voi aveste bendato
    🔊
    loro ebbero bendato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo bendare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio bendare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente bendare

    io bendi
    🔊
    tu bendi
    🔊
    lui/lei/Lei bendi
    🔊
    noi bendiamo
    🔊
    voi bendiate
    🔊
    loro bendino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto bendare

    io bendassi
    🔊
    tu bendassi
    🔊
    lui/lei/Lei bendasse
    🔊
    noi bendassimo
    🔊
    voi bendaste
    🔊
    loro bendassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato bendare

    io abbia bendato
    🔊
    tu abbia bendato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia bendato
    🔊
    noi abbiamo bendato
    🔊
    voi abbiate bendato
    🔊
    loro abbiano bendato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato bendare

    io avessi bendato
    🔊
    tu avessi bendato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse bendato
    🔊
    noi avessimo bendato
    🔊
    voi aveste bendato
    🔊
    loro avessero bendato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale bendare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui bendare


    Tempo semplice

    Condizionale presente bendare

    io benderei
    🔊
    tu benderesti
    🔊
    lui/lei/Lei benderebbe
    🔊
    noi benderemmo
    🔊
    voi bendereste
    🔊
    loro benderebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato bendare

    io avrei bendato
    🔊
    tu avresti bendato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe bendato
    🔊
    noi avremmo bendato
    🔊
    voi avreste bendato
    🔊
    loro avrebbero bendato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo bendare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui bendare


    Imperativo bendare

    tu benda
    🔊
    noi bendiamo
    🔊
    voi bendate
    🔊

    Congiuntivo bendare

    Lei bendi
    🔊
    Che lui/lei bendi
    🔊
    Che loro bendino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!