Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha beffato gli avversari. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
beffare :
bef|fà|re
: (accento grave)
indicativo beffare. Veiksmažodžio beffare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente beffare |
||
| io | beffo |
🔊
|
| tu | beffi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | beffa |
🔊
|
| noi | beffiamo |
🔊
|
| voi | beffate |
🔊
|
| loro | beffano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto beffare |
||
| io | beffavo |
🔊
|
| tu | beffavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | beffava |
🔊
|
| noi | beffavamo |
🔊
|
| voi | beffavate |
🔊
|
| loro | beffavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice beffare |
||
| io | befferò |
🔊
|
| tu | befferai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | befferà |
🔊
|
| noi | befferemo |
🔊
|
| voi | befferete |
🔊
|
| loro | befferanno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto beffare |
||
| io | beffai |
🔊
|
| tu | beffasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | beffò |
🔊
|
| noi | beffammo |
🔊
|
| voi | beffaste |
🔊
|
| loro | beffarono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore beffare |
||
| io | avrò beffato |
🔊
|
| tu | avrai beffato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà beffato |
🔊
|
| noi | avremo beffato |
🔊
|
| voi | avrete beffato |
🔊
|
| loro | avranno beffato |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo beffare |
||
| io | ho beffato |
🔊
|
| tu | hai beffato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha beffato |
🔊
|
| noi | abbiamo beffato |
🔊
|
| voi | avete beffato |
🔊
|
| loro | hanno beffato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo beffare |
||
| io | avevo beffato |
🔊
|
| tu | avevi beffato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva beffato |
🔊
|
| noi | avevamo beffato |
🔊
|
| voi | avevate beffato |
🔊
|
| loro | avevano beffato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto beffare |
||
| io | ebbi beffato |
🔊
|
| tu | avesti beffato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe beffato |
🔊
|
| noi | avemmo beffato |
🔊
|
| voi | aveste beffato |
🔊
|
| loro | ebbero beffato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo beffare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio beffare
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente beffare |
||
| io | beffi |
🔊
|
| tu | beffi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | beffi |
🔊
|
| noi | beffiamo |
🔊
|
| voi | beffiate |
🔊
|
| loro | beffino |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto beffare |
||
| io | beffassi |
🔊
|
| tu | beffassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | beffasse |
🔊
|
| noi | beffassimo |
🔊
|
| voi | beffaste |
🔊
|
| loro | beffassero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato beffare |
||
| io | abbia beffato |
🔊
|
| tu | abbia beffato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia beffato |
🔊
|
| noi | abbiamo beffato |
🔊
|
| voi | abbiate beffato |
🔊
|
| loro | abbiano beffato |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato beffare |
||
| io | avessi beffato |
🔊
|
| tu | avessi beffato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse beffato |
🔊
|
| noi | avessimo beffato |
🔊
|
| voi | aveste beffato |
🔊
|
| loro | avessero beffato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale beffare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui beffare
|
Tempo semplice
Condizionale presente beffare |
||
| io | befferei |
🔊
|
| tu | befferesti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | befferebbe |
🔊
|
| noi | befferemmo |
🔊
|
| voi | beffereste |
🔊
|
| loro | befferebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato beffare |
||
| io | avrei beffato |
🔊
|
| tu | avresti beffato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe beffato |
🔊
|
| noi | avremmo beffato |
🔊
|
| voi | avreste beffato |
🔊
|
| loro | avrebbero beffato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo beffare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui beffare
Imperativo beffare |
||
| tu | beffa |
🔊
|
| noi | beffiamo |
🔊
|
| voi | beffate |
🔊
|
Congiuntivo beffare |
||
| Lei | beffi |
🔊
|
| Che lui/lei | beffi |
🔊
|
| Che loro | beffino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!