🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha beccato un pesce al lago. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    beccare :
    bec||re : (accento grave)

    indicativo beccare. Veiksmažodžio beccare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    beccare presente

    io becco
    🔊
    tu becchi
    🔊
    lui/lei/Lei becca
    🔊
    noi becchiamo
    🔊
    voi beccate
    🔊
    loro beccano
    🔊
    Tempo semplice

    beccare imperfetto

    io beccavo
    🔊
    tu beccavi
    🔊
    lui/lei/Lei beccava
    🔊
    noi beccavamo
    🔊
    voi beccavate
    🔊
    loro beccavano
    🔊

    Tempo semplice

    beccare futuro semplice

    io beccherò
    🔊
    tu beccherai
    🔊
    lui/lei/Lei beccherà
    🔊
    noi beccheremo
    🔊
    voi beccherete
    🔊
    loro beccheranno
    🔊
    Tempo semplice

    beccare passato remoto

    io beccai
    🔊
    tu beccasti
    🔊
    lui/lei/Lei beccò
    🔊
    noi beccammo
    🔊
    voi beccaste
    🔊
    loro beccarono
    🔊

    Tempo composto

    beccare futuro anteriore

    io avrò beccato
    🔊
    tu avrai beccato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà beccato
    🔊
    noi avremo beccato
    🔊
    voi avrete beccato
    🔊
    loro avranno beccato
    🔊
    Tempo composto

    beccare passato prossimo

    io ho beccato
    🔊
    tu hai beccato
    🔊
    lui/lei/Lei ha beccato
    🔊
    noi abbiamo beccato
    🔊
    voi avete beccato
    🔊
    loro hanno beccato
    🔊

    Tempo composto

    beccare trapassato prossimo

    io avevo beccato
    🔊
    tu avevi beccato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva beccato
    🔊
    noi avevamo beccato
    🔊
    voi avevate beccato
    🔊
    loro avevano beccato
    🔊
    Tempo composto

    beccare trapassato remoto

    io ebbi beccato
    🔊
    tu avesti beccato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe beccato
    🔊
    noi avemmo beccato
    🔊
    voi aveste beccato
    🔊
    loro ebbero beccato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo beccare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio beccare


    Tempo semplice

    beccare congiuntivo presente

    io becchi
    🔊
    tu becchi
    🔊
    lui/lei/Lei becchi
    🔊
    noi becchiamo
    🔊
    voi becchiate
    🔊
    loro becchino
    🔊
    Tempo semplice

    beccare congiuntivo imperfetto

    io beccassi
    🔊
    tu beccassi
    🔊
    lui/lei/Lei beccasse
    🔊
    noi beccassimo
    🔊
    voi beccaste
    🔊
    loro beccassero
    🔊

    Tempo composto

    beccare congiuntivo passato

    io abbia beccato
    🔊
    tu abbia beccato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia beccato
    🔊
    noi abbiamo beccato
    🔊
    voi abbiate beccato
    🔊
    loro abbiano beccato
    🔊
    Tempo composto

    beccare congiuntivo trapassato

    io avessi beccato
    🔊
    tu avessi beccato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse beccato
    🔊
    noi avessimo beccato
    🔊
    voi aveste beccato
    🔊
    loro avessero beccato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale beccare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui beccare


    Tempo semplice

    beccare condizionale presente

    io beccherei
    🔊
    tu beccheresti
    🔊
    lui/lei/Lei beccherebbe
    🔊
    noi beccheremmo
    🔊
    voi becchereste
    🔊
    loro beccherebbero
    🔊
    Tempo composto

    beccare condizionale passato

    io avrei beccato
    🔊
    tu avresti beccato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe beccato
    🔊
    noi avremmo beccato
    🔊
    voi avreste beccato
    🔊
    loro avrebbero beccato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo beccare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui beccare


    beccare imperativo

    tu becca
    🔊
    noi becchiamo
    🔊
    voi beccate
    🔊

    beccare congiuntivo esortativo

    Lei becchi
    🔊
    Che lui/lei becchi
    🔊
    Che loro becchino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!