🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha avvertito il pericolo. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    avvertire :
    av|ver||re : (accento grave)

    indicativo avvertire. Veiksmažodžio avvertire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    avvertire presente

    io avvertisco
    🔊
    tu avvertisci
    🔊
    lui/lei/Lei avvertisce
    🔊
    noi avvertiamo
    🔊
    voi avvertite
    🔊
    loro avvertiscono
    🔊
    Tempo semplice

    avvertire imperfetto

    io avvertivo
    🔊
    tu avvertivi
    🔊
    lui/lei/Lei avvertiva
    🔊
    noi avvertivamo
    🔊
    voi avvertivate
    🔊
    loro avvertivano
    🔊

    Tempo semplice

    avvertire futuro semplice

    io avvertirò
    🔊
    tu avvertirai
    🔊
    lui/lei/Lei avvertirà
    🔊
    noi avvertiremo
    🔊
    voi avvertirete
    🔊
    loro avvertiranno
    🔊
    Tempo semplice

    avvertire passato remoto

    io avvertii
    🔊
    tu avvertisti
    🔊
    lui/lei/Lei avvertì
    🔊
    noi avvertimmo
    🔊
    voi avvertiste
    🔊
    loro avvertirono
    🔊

    Tempo composto

    avvertire futuro anteriore

    io avrò avvertito
    🔊
    tu avrai avvertito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà avvertito
    🔊
    noi avremo avvertito
    🔊
    voi avrete avvertito
    🔊
    loro avranno avvertito
    🔊
    Tempo composto

    avvertire passato prossimo

    io ho avvertito
    🔊
    tu hai avvertito
    🔊
    lui/lei/Lei ha avvertito
    🔊
    noi abbiamo avvertito
    🔊
    voi avete avvertito
    🔊
    loro hanno avvertito
    🔊

    Tempo composto

    avvertire trapassato prossimo

    io avevo avvertito
    🔊
    tu avevi avvertito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva avvertito
    🔊
    noi avevamo avvertito
    🔊
    voi avevate avvertito
    🔊
    loro avevano avvertito
    🔊
    Tempo composto

    avvertire trapassato remoto

    io ebbi avvertito
    🔊
    tu avesti avvertito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe avvertito
    🔊
    noi avemmo avvertito
    🔊
    voi aveste avvertito
    🔊
    loro ebbero avvertito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo avvertire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio avvertire


    Tempo semplice

    avvertire congiuntivo presente

    io avvertisca
    🔊
    tu avvertisca
    🔊
    lui/lei/Lei avvertisca
    🔊
    noi avvertiamo
    🔊
    voi avvertiate
    🔊
    loro avvertiscano
    🔊
    Tempo semplice

    avvertire congiuntivo imperfetto

    io avvertissi
    🔊
    tu avvertissi
    🔊
    lui/lei/Lei avvertisse
    🔊
    noi avvertissimo
    🔊
    voi avvertiste
    🔊
    loro avvertissero
    🔊

    Tempo composto

    avvertire congiuntivo passato

    io abbia avvertito
    🔊
    tu abbia avvertito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia avvertito
    🔊
    noi abbiamo avvertito
    🔊
    voi abbiate avvertito
    🔊
    loro abbiano avvertito
    🔊
    Tempo composto

    avvertire congiuntivo trapassato

    io avessi avvertito
    🔊
    tu avessi avvertito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse avvertito
    🔊
    noi avessimo avvertito
    🔊
    voi aveste avvertito
    🔊
    loro avessero avvertito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale avvertire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui avvertire


    Tempo semplice

    avvertire condizionale presente

    io avvertirei
    🔊
    tu avvertiresti
    🔊
    lui/lei/Lei avvertirebbe
    🔊
    noi avvertiremmo
    🔊
    voi avvertireste
    🔊
    loro avverterebbero
    🔊
    Tempo composto

    avvertire condizionale passato

    io avrei avvertito
    🔊
    tu avresti avvertito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe avvertito
    🔊
    noi avremmo avvertito
    🔊
    voi avreste avvertito
    🔊
    loro avrebbero avvertito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo avvertire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui avvertire


    avvertire imperativo

    tu avverti
    🔊
    noi avvertiamo
    🔊
    voi avvertite
    🔊

    avvertire congiuntivo esortativo

    Lei avvertisca
    🔊
    Che lui/lei avvertisca
    🔊
    Che loro avvertiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!