🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ti prego di avertere la tua opinione durante la riunione.
    verbo irregolare
    avertere :
    a|vèr|te|re : (accento grave)

    indicativo avertere. Veiksmažodžio avertere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    avertere presente

    io averto
    🔊
    tu averti
    🔊
    lui/lei/Lei averte
    🔊
    noi avertiamo
    🔊
    voi avertete
    🔊
    loro avertono
    🔊
    Tempo semplice

    avertere imperfetto

    io avertevo
    🔊
    tu avertevi
    🔊
    lui/lei/Lei averteva
    🔊
    noi avertevamo
    🔊
    voi avertevate
    🔊
    loro avertevano
    🔊

    Tempo semplice

    avertere futuro semplice

    io averterò
    🔊
    tu averterai
    🔊
    lui/lei/Lei averterà
    🔊
    noi averteremo
    🔊
    voi averterete
    🔊
    loro averteranno
    🔊
    Tempo semplice

    avertere passato remoto

    io avertetti, avertei
    🔊
    tu avertesti
    🔊
    lui/lei/Lei avertette, averté
    🔊
    noi avertemmo
    🔊
    voi averteste
    🔊
    loro avertettero, averterono
    🔊

    Tempo composto

    avertere futuro anteriore

    io avrò avertuto
    🔊
    tu avrai avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà avertuto
    🔊
    noi avremo avertuto
    🔊
    voi avrete avertuto
    🔊
    loro avranno avertuto
    🔊
    Tempo composto

    avertere passato prossimo

    io ho avertuto
    🔊
    tu hai avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei ha avertuto
    🔊
    noi abbiamo avertuto
    🔊
    voi avete avertuto
    🔊
    loro hanno avertuto
    🔊

    Tempo composto

    avertere trapassato prossimo

    io avevo avertuto
    🔊
    tu avevi avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva avertuto
    🔊
    noi avevamo avertuto
    🔊
    voi avevate avertuto
    🔊
    loro avevano avertuto
    🔊
    Tempo composto

    avertere trapassato remoto

    io ebbi avertuto
    🔊
    tu avesti avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe avertuto
    🔊
    noi avemmo avertuto
    🔊
    voi aveste avertuto
    🔊
    loro ebbero avertuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo avertere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio avertere


    Tempo semplice

    avertere congiuntivo presente

    io averta
    🔊
    tu averta
    🔊
    lui/lei/Lei averta
    🔊
    noi avertiamo
    🔊
    voi avertiate
    🔊
    loro avertano
    🔊
    Tempo semplice

    avertere congiuntivo imperfetto

    io avertessi
    🔊
    tu avertessi
    🔊
    lui/lei/Lei avertesse
    🔊
    noi avertessimo
    🔊
    voi averteste
    🔊
    loro avertessero
    🔊

    Tempo composto

    avertere congiuntivo passato

    io abbia avertuto
    🔊
    tu abbia avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia avertuto
    🔊
    noi abbiamo avertuto
    🔊
    voi abbiate avertuto
    🔊
    loro abbiano avertuto
    🔊
    Tempo composto

    avertere congiuntivo trapassato

    io avessi avertuto
    🔊
    tu avessi avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse avertuto
    🔊
    noi avessimo avertuto
    🔊
    voi aveste avertuto
    🔊
    loro avessero avertuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale avertere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui avertere


    Tempo semplice

    avertere condizionale presente

    io averterei
    🔊
    tu averteresti
    🔊
    lui/lei/Lei averterebbe
    🔊
    noi averteremmo
    🔊
    voi avertereste
    🔊
    loro averterebbero
    🔊
    Tempo composto

    avertere condizionale passato

    io avrei avertuto
    🔊
    tu avresti avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe avertuto
    🔊
    noi avremmo avertuto
    🔊
    voi avreste avertuto
    🔊
    loro avrebbero avertuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo avertere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui avertere


    avertere imperativo

    tu averti
    🔊
    noi avertiamo
    🔊
    voi avertete
    🔊

    avertere congiuntivo esortativo

    Lei averta
    🔊
    Che lui/lei averta
    🔊
    Che loro avertano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!