Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ti prego di avertere la tua opinione durante la riunione.
    verbo irregolare
    avertere :
    a|vèr|te|re : (accento grave)

    indicativo avertere. Veiksmažodžio avertere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente avertere

    io averto
    🔊
    tu averti
    🔊
    lui/lei/Lei averte
    🔊
    noi avertiamo
    🔊
    voi avertete
    🔊
    loro avertono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto avertere

    io avertevo
    🔊
    tu avertevi
    🔊
    lui/lei/Lei averteva
    🔊
    noi avertevamo
    🔊
    voi avertevate
    🔊
    loro avertevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice avertere

    io averterò
    🔊
    tu averterai
    🔊
    lui/lei/Lei averterà
    🔊
    noi averteremo
    🔊
    voi averterete
    🔊
    loro averteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto avertere

    io avertetti, avertei
    🔊
    tu avertesti
    🔊
    lui/lei/Lei avertette, averté
    🔊
    noi avertemmo
    🔊
    voi averteste
    🔊
    loro avertettero, averterono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore avertere

    io avrò avertuto
    🔊
    tu avrai avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà avertuto
    🔊
    noi avremo avertuto
    🔊
    voi avrete avertuto
    🔊
    loro avranno avertuto
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo avertere

    io ho avertuto
    🔊
    tu hai avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei ha avertuto
    🔊
    noi abbiamo avertuto
    🔊
    voi avete avertuto
    🔊
    loro hanno avertuto
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo avertere

    io avevo avertuto
    🔊
    tu avevi avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva avertuto
    🔊
    noi avevamo avertuto
    🔊
    voi avevate avertuto
    🔊
    loro avevano avertuto
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto avertere

    io ebbi avertuto
    🔊
    tu avesti avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe avertuto
    🔊
    noi avemmo avertuto
    🔊
    voi aveste avertuto
    🔊
    loro ebbero avertuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo avertere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio avertere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente avertere

    io averta
    🔊
    tu averta
    🔊
    lui/lei/Lei averta
    🔊
    noi avertiamo
    🔊
    voi avertiate
    🔊
    loro avertano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto avertere

    io avertessi
    🔊
    tu avertessi
    🔊
    lui/lei/Lei avertesse
    🔊
    noi avertessimo
    🔊
    voi averteste
    🔊
    loro avertessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato avertere

    io abbia avertuto
    🔊
    tu abbia avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia avertuto
    🔊
    noi abbiamo avertuto
    🔊
    voi abbiate avertuto
    🔊
    loro abbiano avertuto
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato avertere

    io avessi avertuto
    🔊
    tu avessi avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse avertuto
    🔊
    noi avessimo avertuto
    🔊
    voi aveste avertuto
    🔊
    loro avessero avertuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale avertere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui avertere


    Tempo semplice

    Condizionale presente avertere

    io averterei
    🔊
    tu averteresti
    🔊
    lui/lei/Lei averterebbe
    🔊
    noi averteremmo
    🔊
    voi avertereste
    🔊
    loro averterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato avertere

    io avrei avertuto
    🔊
    tu avresti avertuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe avertuto
    🔊
    noi avremmo avertuto
    🔊
    voi avreste avertuto
    🔊
    loro avrebbero avertuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo avertere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui avertere


    Imperativo avertere

    tu averti
    🔊
    noi avertiamo
    🔊
    voi avertete
    🔊

    Congiuntivo avertere

    Lei averta
    🔊
    Che lui/lei averta
    🔊
    Che loro avertano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!