🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha avellito la sua salute. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    avellere :
    a|vèl|le|re : (accento grave)

    indicativo avellere. Veiksmažodžio avellere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    avellere presente

    io avello, avelgo
    🔊
    tu avelli
    🔊
    lui/lei/Lei avelle
    🔊
    noi avelliamo
    🔊
    voi avellete
    🔊
    loro avellono, avelgono
    🔊
    Tempo semplice

    avellere imperfetto

    io avellevo
    🔊
    tu avellevi
    🔊
    lui/lei/Lei avelleva
    🔊
    noi avellevamo
    🔊
    voi avellevate
    🔊
    loro avellevano
    🔊

    Tempo semplice

    avellere futuro semplice

    io avellerò
    🔊
    tu avellerai
    🔊
    lui/lei/Lei avellerà
    🔊
    noi avelleremo
    🔊
    voi avellerete
    🔊
    loro avelleranno
    🔊
    Tempo semplice

    avellere passato remoto

    io avelsi
    🔊
    tu avellesti
    🔊
    lui/lei/Lei avelse
    🔊
    noi avellemmo
    🔊
    voi avelleste
    🔊
    loro avelsero
    🔊

    Tempo composto

    avellere futuro anteriore

    io avrò avelto
    🔊
    tu avrai avelto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà avelto
    🔊
    noi avremo avelto
    🔊
    voi avrete avelto
    🔊
    loro avranno avelto
    🔊
    Tempo composto

    avellere passato prossimo

    io ho avelto
    🔊
    tu hai avelto
    🔊
    lui/lei/Lei ha avelto
    🔊
    noi abbiamo avelto
    🔊
    voi avete avelto
    🔊
    loro hanno avelto
    🔊

    Tempo composto

    avellere trapassato prossimo

    io avevo avelto
    🔊
    tu avevi avelto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva avelto
    🔊
    noi avevamo avelto
    🔊
    voi avevate avelto
    🔊
    loro avevano avelto
    🔊
    Tempo composto

    avellere trapassato remoto

    io ebbi avelto
    🔊
    tu avesti avelto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe avelto
    🔊
    noi avemmo avelto
    🔊
    voi aveste avelto
    🔊
    loro ebbero avelto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo avellere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio avellere


    Tempo semplice

    avellere congiuntivo presente

    io avella, avelga
    🔊
    tu avella, avelga
    🔊
    lui/lei/Lei avella, avelga
    🔊
    noi avelliamo
    🔊
    voi avelliate
    🔊
    loro avellano, avelgano
    🔊
    Tempo semplice

    avellere congiuntivo imperfetto

    io avellessi
    🔊
    tu avellessi
    🔊
    lui/lei/Lei avellesse
    🔊
    noi avellessimo
    🔊
    voi avelleste
    🔊
    loro avellessero
    🔊

    Tempo composto

    avellere congiuntivo passato

    io abbia avelto
    🔊
    tu abbia avelto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia avelto
    🔊
    noi abbiamo avelto
    🔊
    voi abbiate avelto
    🔊
    loro abbiano avelto
    🔊
    Tempo composto

    avellere congiuntivo trapassato

    io avessi avelto
    🔊
    tu avessi avelto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse avelto
    🔊
    noi avessimo avelto
    🔊
    voi aveste avelto
    🔊
    loro avessero avelto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale avellere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui avellere


    Tempo semplice

    avellere condizionale presente

    io avellerei
    🔊
    tu avelleresti
    🔊
    lui/lei/Lei avellerebbe
    🔊
    noi avelleremmo
    🔊
    voi avellereste
    🔊
    loro avellerebbero
    🔊
    Tempo composto

    avellere condizionale passato

    io avrei avelto
    🔊
    tu avresti avelto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe avelto
    🔊
    noi avremmo avelto
    🔊
    voi avreste avelto
    🔊
    loro avrebbero avelto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo avellere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui avellere


    avellere imperativo

    tu avelli
    🔊
    noi avelliamo
    🔊
    voi avellete
    🔊

    avellere congiuntivo esortativo

    Lei avella, avelga
    🔊
    Che lui/lei avella, avelga
    🔊
    Che loro avellano, avelgano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!