🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il cuscino ha attutito la caduta. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    attutire :
    at|tu||re : (accento grave)

    indicativo attutire. Veiksmažodžio attutire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    attutire presente

    io attutisco
    🔊
    tu attutisci
    🔊
    lui/lei/Lei attutisce
    🔊
    noi attutiamo
    🔊
    voi attutite
    🔊
    loro attutiscono
    🔊
    Tempo semplice

    attutire imperfetto

    io attutivo
    🔊
    tu attutivi
    🔊
    lui/lei/Lei attutiva
    🔊
    noi attutivamo
    🔊
    voi attutivate
    🔊
    loro attutivano
    🔊

    Tempo semplice

    attutire futuro semplice

    io attutirò
    🔊
    tu attutirai
    🔊
    lui/lei/Lei attutirà
    🔊
    noi attutiremo
    🔊
    voi attutirete
    🔊
    loro attutiranno
    🔊
    Tempo semplice

    attutire passato remoto

    io attutii
    🔊
    tu attutisti
    🔊
    lui/lei/Lei attutì
    🔊
    noi attutimmo
    🔊
    voi attutiste
    🔊
    loro attutirono
    🔊

    Tempo composto

    attutire futuro anteriore

    io avrò attutito
    🔊
    tu avrai attutito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà attutito
    🔊
    noi avremo attutito
    🔊
    voi avrete attutito
    🔊
    loro avranno attutito
    🔊
    Tempo composto

    attutire passato prossimo

    io ho attutito
    🔊
    tu hai attutito
    🔊
    lui/lei/Lei ha attutito
    🔊
    noi abbiamo attutito
    🔊
    voi avete attutito
    🔊
    loro hanno attutito
    🔊

    Tempo composto

    attutire trapassato prossimo

    io avevo attutito
    🔊
    tu avevi attutito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva attutito
    🔊
    noi avevamo attutito
    🔊
    voi avevate attutito
    🔊
    loro avevano attutito
    🔊
    Tempo composto

    attutire trapassato remoto

    io ebbi attutito
    🔊
    tu avesti attutito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe attutito
    🔊
    noi avemmo attutito
    🔊
    voi aveste attutito
    🔊
    loro ebbero attutito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo attutire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio attutire


    Tempo semplice

    attutire congiuntivo presente

    io attutisca
    🔊
    tu attutisca
    🔊
    lui/lei/Lei attutisca
    🔊
    noi attutiamo
    🔊
    voi attutiate
    🔊
    loro attutiscano
    🔊
    Tempo semplice

    attutire congiuntivo imperfetto

    io attutissi
    🔊
    tu attutissi
    🔊
    lui/lei/Lei attutisse
    🔊
    noi attutissimo
    🔊
    voi attutiste
    🔊
    loro attutissero
    🔊

    Tempo composto

    attutire congiuntivo passato

    io abbia attutito
    🔊
    tu abbia attutito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia attutito
    🔊
    noi abbiamo attutito
    🔊
    voi abbiate attutito
    🔊
    loro abbiano attutito
    🔊
    Tempo composto

    attutire congiuntivo trapassato

    io avessi attutito
    🔊
    tu avessi attutito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse attutito
    🔊
    noi avessimo attutito
    🔊
    voi aveste attutito
    🔊
    loro avessero attutito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale attutire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui attutire


    Tempo semplice

    attutire condizionale presente

    io attutirei
    🔊
    tu attutiresti
    🔊
    lui/lei/Lei attutirebbe
    🔊
    noi attutiremmo
    🔊
    voi attutireste
    🔊
    loro attuterebbero
    🔊
    Tempo composto

    attutire condizionale passato

    io avrei attutito
    🔊
    tu avresti attutito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe attutito
    🔊
    noi avremmo attutito
    🔊
    voi avreste attutito
    🔊
    loro avrebbero attutito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo attutire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui attutire


    attutire imperativo

    tu attuti
    🔊
    noi attutiamo
    🔊
    voi attutite
    🔊

    attutire congiuntivo esortativo

    Lei attutisca
    🔊
    Che lui/lei attutisca
    🔊
    Che loro attutiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!