🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha assordato con il rumore. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    assordare :
    as|sor||re : (accento grave)

    indicativo assordare. Veiksmažodžio assordare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    assordare presente

    io assordo
    🔊
    tu assordi
    🔊
    lui/lei/Lei assorda
    🔊
    noi assordiamo
    🔊
    voi assordate
    🔊
    loro assordano
    🔊
    Tempo semplice

    assordare imperfetto

    io assordavo
    🔊
    tu assordavi
    🔊
    lui/lei/Lei assordava
    🔊
    noi assordavamo
    🔊
    voi assordavate
    🔊
    loro assordavano
    🔊

    Tempo semplice

    assordare futuro semplice

    io assorderò
    🔊
    tu assorderai
    🔊
    lui/lei/Lei assorderà
    🔊
    noi assorderemo
    🔊
    voi assorderete
    🔊
    loro assorderanno
    🔊
    Tempo semplice

    assordare passato remoto

    io assordai
    🔊
    tu assordasti
    🔊
    lui/lei/Lei assordò
    🔊
    noi assordammo
    🔊
    voi assordaste
    🔊
    loro assordarono
    🔊

    Tempo composto

    assordare futuro anteriore

    io avrò assordato
    🔊
    tu avrai assordato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà assordato
    🔊
    noi avremo assordato
    🔊
    voi avrete assordato
    🔊
    loro avranno assordato
    🔊
    Tempo composto

    assordare passato prossimo

    io ho assordato
    🔊
    tu hai assordato
    🔊
    lui/lei/Lei ha assordato
    🔊
    noi abbiamo assordato
    🔊
    voi avete assordato
    🔊
    loro hanno assordato
    🔊

    Tempo composto

    assordare trapassato prossimo

    io avevo assordato
    🔊
    tu avevi assordato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva assordato
    🔊
    noi avevamo assordato
    🔊
    voi avevate assordato
    🔊
    loro avevano assordato
    🔊
    Tempo composto

    assordare trapassato remoto

    io ebbi assordato
    🔊
    tu avesti assordato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe assordato
    🔊
    noi avemmo assordato
    🔊
    voi aveste assordato
    🔊
    loro ebbero assordato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo assordare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio assordare


    Tempo semplice

    assordare congiuntivo presente

    io assordi
    🔊
    tu assordi
    🔊
    lui/lei/Lei assordi
    🔊
    noi assordiamo
    🔊
    voi assordiate
    🔊
    loro assordino
    🔊
    Tempo semplice

    assordare congiuntivo imperfetto

    io assordassi
    🔊
    tu assordassi
    🔊
    lui/lei/Lei assordasse
    🔊
    noi assordassimo
    🔊
    voi assordaste
    🔊
    loro assordassero
    🔊

    Tempo composto

    assordare congiuntivo passato

    io abbia assordato
    🔊
    tu abbia assordato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia assordato
    🔊
    noi abbiamo assordato
    🔊
    voi abbiate assordato
    🔊
    loro abbiano assordato
    🔊
    Tempo composto

    assordare congiuntivo trapassato

    io avessi assordato
    🔊
    tu avessi assordato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse assordato
    🔊
    noi avessimo assordato
    🔊
    voi aveste assordato
    🔊
    loro avessero assordato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale assordare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui assordare


    Tempo semplice

    assordare condizionale presente

    io assorderei
    🔊
    tu assorderesti
    🔊
    lui/lei/Lei assorderebbe
    🔊
    noi assorderemmo
    🔊
    voi assordereste
    🔊
    loro assorderebbero
    🔊
    Tempo composto

    assordare condizionale passato

    io avrei assordato
    🔊
    tu avresti assordato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe assordato
    🔊
    noi avremmo assordato
    🔊
    voi avreste assordato
    🔊
    loro avrebbero assordato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo assordare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui assordare


    assordare imperativo

    tu assorda
    🔊
    noi assordiamo
    🔊
    voi assordate
    🔊

    assordare congiuntivo esortativo

    Lei assordi
    🔊
    Che lui/lei assordi
    🔊
    Che loro assordino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!