🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Loro hanno assentito all’accordo. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    verbo irregolare
    assentire :
    as|sen||re : (accento grave)

    indicativo assentire. Veiksmažodžio assentire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    assentire presente

    io assento
    🔊
    tu assenti
    🔊
    lui/lei/Lei assente
    🔊
    noi assentiamo
    🔊
    voi assentite
    🔊
    loro assentono
    🔊
    Tempo semplice

    assentire imperfetto

    io assentivo
    🔊
    tu assentivi
    🔊
    lui/lei/Lei assentiva
    🔊
    noi assentivamo
    🔊
    voi assentivate
    🔊
    loro assentivano
    🔊

    Tempo semplice

    assentire futuro semplice

    io assentirò
    🔊
    tu assentirai
    🔊
    lui/lei/Lei assentirà
    🔊
    noi assentiremo
    🔊
    voi assentirete
    🔊
    loro assentiranno
    🔊
    Tempo semplice

    assentire passato remoto

    io assentii
    🔊
    tu assentisti
    🔊
    lui/lei/Lei assentì
    🔊
    noi assentimmo
    🔊
    voi assentiste
    🔊
    loro assentirono
    🔊

    Tempo composto

    assentire futuro anteriore

    io avrò assentito
    🔊
    tu avrai assentito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà assentito
    🔊
    noi avremo assentito
    🔊
    voi avrete assentito
    🔊
    loro avranno assentito
    🔊
    Tempo composto

    assentire passato prossimo

    io ho assentito
    🔊
    tu hai assentito
    🔊
    lui/lei/Lei ha assentito
    🔊
    noi abbiamo assentito
    🔊
    voi avete assentito
    🔊
    loro hanno assentito
    🔊

    Tempo composto

    assentire trapassato prossimo

    io avevo assentito
    🔊
    tu avevi assentito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva assentito
    🔊
    noi avevamo assentito
    🔊
    voi avevate assentito
    🔊
    loro avevano assentito
    🔊
    Tempo composto

    assentire trapassato remoto

    io ebbi assentito
    🔊
    tu avesti assentito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe assentito
    🔊
    noi avemmo assentito
    🔊
    voi aveste assentito
    🔊
    loro ebbero assentito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo assentire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio assentire


    Tempo semplice

    assentire congiuntivo presente

    io assenta
    🔊
    tu assenta
    🔊
    lui/lei/Lei assenta
    🔊
    noi assentiamo
    🔊
    voi assentiate
    🔊
    loro assentano
    🔊
    Tempo semplice

    assentire congiuntivo imperfetto

    io assentissi
    🔊
    tu assentissi
    🔊
    lui/lei/Lei assentisse
    🔊
    noi assentissimo
    🔊
    voi assentiste
    🔊
    loro assentissero
    🔊

    Tempo composto

    assentire congiuntivo passato

    io abbia assentito
    🔊
    tu abbia assentito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia assentito
    🔊
    noi abbiamo assentito
    🔊
    voi abbiate assentito
    🔊
    loro abbiano assentito
    🔊
    Tempo composto

    assentire congiuntivo trapassato

    io avessi assentito
    🔊
    tu avessi assentito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse assentito
    🔊
    noi avessimo assentito
    🔊
    voi aveste assentito
    🔊
    loro avessero assentito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale assentire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui assentire


    Tempo semplice

    assentire condizionale presente

    io assentirei
    🔊
    tu assentiresti
    🔊
    lui/lei/Lei assentirebbe
    🔊
    noi assentiremmo
    🔊
    voi assentireste
    🔊
    loro assentirebbero
    🔊
    Tempo composto

    assentire condizionale passato

    io avrei assentito
    🔊
    tu avresti assentito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe assentito
    🔊
    noi avremmo assentito
    🔊
    voi avreste assentito
    🔊
    loro avrebbero assentito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo assentire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui assentire


    assentire imperativo

    tu assenti
    🔊
    noi assentiamo
    🔊
    voi assentite
    🔊

    assentire congiuntivo esortativo

    Lei assenta
    🔊
    Che lui/lei assenta
    🔊
    Che loro assentano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!