Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Hanno assegnato i compiti agli studenti. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
assegnare :
as|se|gnà|re
: (accento grave)
indicativo assegnare. Veiksmažodžio assegnare tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
assegnare presente |
||
io | assegno |
🔊
|
tu | assegni |
🔊
|
lui/lei/Lei | assegna |
🔊
|
noi | assegniamo |
🔊
|
voi | assegnate |
🔊
|
loro | assegnano |
🔊
|
Tempo semplice
assegnare imperfetto |
||
io | assegnavo |
🔊
|
tu | assegnavi |
🔊
|
lui/lei/Lei | assegnava |
🔊
|
noi | assegnavamo |
🔊
|
voi | assegnavate |
🔊
|
loro | assegnavano |
🔊
|
Tempo semplice
assegnare futuro semplice |
||
io | assegnerò |
🔊
|
tu | assegnerai |
🔊
|
lui/lei/Lei | assegnerà |
🔊
|
noi | assegneremo |
🔊
|
voi | assegnerete |
🔊
|
loro | assegneranno |
🔊
|
Tempo semplice
assegnare passato remoto |
||
io | assegnai |
🔊
|
tu | assegnasti |
🔊
|
lui/lei/Lei | assegnò |
🔊
|
noi | assegnammo |
🔊
|
voi | assegnaste |
🔊
|
loro | assegnarono |
🔊
|
Tempo composto
assegnare futuro anteriore |
||
io | avrò assegnato |
🔊
|
tu | avrai assegnato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà assegnato |
🔊
|
noi | avremo assegnato |
🔊
|
voi | avrete assegnato |
🔊
|
loro | avranno assegnato |
🔊
|
Tempo composto
assegnare passato prossimo |
||
io | ho assegnato |
🔊
|
tu | hai assegnato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha assegnato |
🔊
|
noi | abbiamo assegnato |
🔊
|
voi | avete assegnato |
🔊
|
loro | hanno assegnato |
🔊
|
Tempo composto
assegnare trapassato prossimo |
||
io | avevo assegnato |
🔊
|
tu | avevi assegnato |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva assegnato |
🔊
|
noi | avevamo assegnato |
🔊
|
voi | avevate assegnato |
🔊
|
loro | avevano assegnato |
🔊
|
Tempo composto
assegnare trapassato remoto |
||
io | ebbi assegnato |
🔊
|
tu | avesti assegnato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe assegnato |
🔊
|
noi | avemmo assegnato |
🔊
|
voi | aveste assegnato |
🔊
|
loro | ebbero assegnato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo assegnare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio assegnare
Tempo semplice
assegnare congiuntivo presente |
||
io | assegni |
🔊
|
tu | assegni |
🔊
|
lui/lei/Lei | assegni |
🔊
|
noi | assegniamo |
🔊
|
voi | assegniate |
🔊
|
loro | assegnino |
🔊
|
Tempo semplice
assegnare congiuntivo imperfetto |
||
io | assegnassi |
🔊
|
tu | assegnassi |
🔊
|
lui/lei/Lei | assegnasse |
🔊
|
noi | assegnassimo |
🔊
|
voi | assegnaste |
🔊
|
loro | assegnassero |
🔊
|
Tempo composto
assegnare congiuntivo passato |
||
io | abbia assegnato |
🔊
|
tu | abbia assegnato |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia assegnato |
🔊
|
noi | abbiamo assegnato |
🔊
|
voi | abbiate assegnato |
🔊
|
loro | abbiano assegnato |
🔊
|
Tempo composto
assegnare congiuntivo trapassato |
||
io | avessi assegnato |
🔊
|
tu | avessi assegnato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse assegnato |
🔊
|
noi | avessimo assegnato |
🔊
|
voi | aveste assegnato |
🔊
|
loro | avessero assegnato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale assegnare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui assegnare
Tempo semplice
assegnare condizionale presente |
||
io | assegnerei |
🔊
|
tu | assegneresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | assegnerebbe |
🔊
|
noi | assegneremmo |
🔊
|
voi | assegnereste |
🔊
|
loro | assegnerebbero |
🔊
|
Tempo composto
assegnare condizionale passato |
||
io | avrei assegnato |
🔊
|
tu | avresti assegnato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe assegnato |
🔊
|
noi | avremmo assegnato |
🔊
|
voi | avreste assegnato |
🔊
|
loro | avrebbero assegnato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo assegnare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui assegnare
assegnare imperativo |
||
tu | assegna |
🔊
|
noi | assegniamo |
🔊
|
voi | assegnate |
🔊
|
assegnare congiuntivo esortativo |
||
Lei | assegni |
🔊
|
Che lui/lei | assegni |
🔊
|
Che loro | assegnino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!