🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno armato i soldati per la battaglia. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    armare :
    ar||re : (accento grave)

    indicativo armare. Veiksmažodžio armare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    armare presente

    io armo
    🔊
    tu armi
    🔊
    lui/lei/Lei arma
    🔊
    noi armiamo
    🔊
    voi armate
    🔊
    loro armano
    🔊
    Tempo semplice

    armare imperfetto

    io armavo
    🔊
    tu armavi
    🔊
    lui/lei/Lei armava
    🔊
    noi armavamo
    🔊
    voi armavate
    🔊
    loro armavano
    🔊

    Tempo semplice

    armare futuro semplice

    io armerò
    🔊
    tu armerai
    🔊
    lui/lei/Lei armerà
    🔊
    noi armeremo
    🔊
    voi armerete
    🔊
    loro armeranno
    🔊
    Tempo semplice

    armare passato remoto

    io armai
    🔊
    tu armasti
    🔊
    lui/lei/Lei armò
    🔊
    noi armammo
    🔊
    voi armaste
    🔊
    loro armarono
    🔊

    Tempo composto

    armare futuro anteriore

    io avrò armato
    🔊
    tu avrai armato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà armato
    🔊
    noi avremo armato
    🔊
    voi avrete armato
    🔊
    loro avranno armato
    🔊
    Tempo composto

    armare passato prossimo

    io ho armato
    🔊
    tu hai armato
    🔊
    lui/lei/Lei ha armato
    🔊
    noi abbiamo armato
    🔊
    voi avete armato
    🔊
    loro hanno armato
    🔊

    Tempo composto

    armare trapassato prossimo

    io avevo armato
    🔊
    tu avevi armato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva armato
    🔊
    noi avevamo armato
    🔊
    voi avevate armato
    🔊
    loro avevano armato
    🔊
    Tempo composto

    armare trapassato remoto

    io ebbi armato
    🔊
    tu avesti armato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe armato
    🔊
    noi avemmo armato
    🔊
    voi aveste armato
    🔊
    loro ebbero armato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo armare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio armare


    Tempo semplice

    armare congiuntivo presente

    io armi
    🔊
    tu armi
    🔊
    lui/lei/Lei armi
    🔊
    noi armiamo
    🔊
    voi armiate
    🔊
    loro armino
    🔊
    Tempo semplice

    armare congiuntivo imperfetto

    io armassi
    🔊
    tu armassi
    🔊
    lui/lei/Lei armasse
    🔊
    noi armassimo
    🔊
    voi armaste
    🔊
    loro armassero
    🔊

    Tempo composto

    armare congiuntivo passato

    io abbia armato
    🔊
    tu abbia armato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia armato
    🔊
    noi abbiamo armato
    🔊
    voi abbiate armato
    🔊
    loro abbiano armato
    🔊
    Tempo composto

    armare congiuntivo trapassato

    io avessi armato
    🔊
    tu avessi armato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse armato
    🔊
    noi avessimo armato
    🔊
    voi aveste armato
    🔊
    loro avessero armato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale armare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui armare


    Tempo semplice

    armare condizionale presente

    io armerei
    🔊
    tu armeresti
    🔊
    lui/lei/Lei armerebbe
    🔊
    noi armeremmo
    🔊
    voi armereste
    🔊
    loro armerebbero
    🔊
    Tempo composto

    armare condizionale passato

    io avrei armato
    🔊
    tu avresti armato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe armato
    🔊
    noi avremmo armato
    🔊
    voi avreste armato
    🔊
    loro avrebbero armato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo armare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui armare


    armare imperativo

    tu arma
    🔊
    noi armiamo
    🔊
    voi armate
    🔊

    armare congiuntivo esortativo

    Lei armi
    🔊
    Che lui/lei armi
    🔊
    Che loro armino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!