🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno arbitro in una competizione di calcio. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    arbitrare :
    ar|bi|trà|re : (accento grave)

    indicativo arbitrare. Veiksmažodžio arbitrare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    arbitrare presente

    io arbitro
    🔊
    tu arbitri
    🔊
    lui/lei/Lei arbitra
    🔊
    noi arbitriamo
    🔊
    voi arbitrate
    🔊
    loro arbitrano
    🔊
    Tempo semplice

    arbitrare imperfetto

    io arbitravo
    🔊
    tu arbitravi
    🔊
    lui/lei/Lei arbitrava
    🔊
    noi arbitravamo
    🔊
    voi arbitravate
    🔊
    loro arbitravano
    🔊

    Tempo semplice

    arbitrare futuro semplice

    io arbitrerò
    🔊
    tu arbitrerai
    🔊
    lui/lei/Lei arbitrerà
    🔊
    noi arbitreremo
    🔊
    voi arbitrerete
    🔊
    loro arbitreranno
    🔊
    Tempo semplice

    arbitrare passato remoto

    io arbitrai
    🔊
    tu arbitrasti
    🔊
    lui/lei/Lei arbitrò
    🔊
    noi arbitrammo
    🔊
    voi arbitraste
    🔊
    loro arbitrarono
    🔊

    Tempo composto

    arbitrare futuro anteriore

    io avrò arbitrato
    🔊
    tu avrai arbitrato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà arbitrato
    🔊
    noi avremo arbitrato
    🔊
    voi avrete arbitrato
    🔊
    loro avranno arbitrato
    🔊
    Tempo composto

    arbitrare passato prossimo

    io ho arbitrato
    🔊
    tu hai arbitrato
    🔊
    lui/lei/Lei ha arbitrato
    🔊
    noi abbiamo arbitrato
    🔊
    voi avete arbitrato
    🔊
    loro hanno arbitrato
    🔊

    Tempo composto

    arbitrare trapassato prossimo

    io avevo arbitrato
    🔊
    tu avevi arbitrato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva arbitrato
    🔊
    noi avevamo arbitrato
    🔊
    voi avevate arbitrato
    🔊
    loro avevano arbitrato
    🔊
    Tempo composto

    arbitrare trapassato remoto

    io ebbi arbitrato
    🔊
    tu avesti arbitrato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe arbitrato
    🔊
    noi avemmo arbitrato
    🔊
    voi aveste arbitrato
    🔊
    loro ebbero arbitrato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo arbitrare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio arbitrare


    Tempo semplice

    arbitrare congiuntivo presente

    io arbitri
    🔊
    tu arbitri
    🔊
    lui/lei/Lei arbitri
    🔊
    noi arbitriamo
    🔊
    voi arbitriate
    🔊
    loro arbitrino
    🔊
    Tempo semplice

    arbitrare congiuntivo imperfetto

    io arbitrassi
    🔊
    tu arbitrassi
    🔊
    lui/lei/Lei arbitrasse
    🔊
    noi arbitrassimo
    🔊
    voi arbitraste
    🔊
    loro arbitrassero
    🔊

    Tempo composto

    arbitrare congiuntivo passato

    io abbia arbitrato
    🔊
    tu abbia arbitrato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia arbitrato
    🔊
    noi abbiamo arbitrato
    🔊
    voi abbiate arbitrato
    🔊
    loro abbiano arbitrato
    🔊
    Tempo composto

    arbitrare congiuntivo trapassato

    io avessi arbitrato
    🔊
    tu avessi arbitrato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse arbitrato
    🔊
    noi avessimo arbitrato
    🔊
    voi aveste arbitrato
    🔊
    loro avessero arbitrato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale arbitrare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui arbitrare


    Tempo semplice

    arbitrare condizionale presente

    io arbitrerei
    🔊
    tu arbitreresti
    🔊
    lui/lei/Lei arbitrerebbe
    🔊
    noi arbitreremmo
    🔊
    voi arbitrereste
    🔊
    loro arbitrerebbero
    🔊
    Tempo composto

    arbitrare condizionale passato

    io avrei arbitrato
    🔊
    tu avresti arbitrato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe arbitrato
    🔊
    noi avremmo arbitrato
    🔊
    voi avreste arbitrato
    🔊
    loro avrebbero arbitrato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo arbitrare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui arbitrare


    arbitrare imperativo

    tu arbitra
    🔊
    noi arbitriamo
    🔊
    voi arbitrate
    🔊

    arbitrare congiuntivo esortativo

    Lei arbitri
    🔊
    Che lui/lei arbitri
    🔊
    Che loro arbitrino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!