Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha appuntito la matita. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
appuntire :
ap|pun|tì|re
: (accento grave)
indicativo appuntire. Veiksmažodžio appuntire tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
appuntire presente |
||
io | appuntisco |
🔊
|
tu | appuntisci |
🔊
|
lui/lei/Lei | appuntisce |
🔊
|
noi | appuntiamo |
🔊
|
voi | appuntite |
🔊
|
loro | appuntiscono |
🔊
|
Tempo semplice
appuntire imperfetto |
||
io | appuntivo |
🔊
|
tu | appuntivi |
🔊
|
lui/lei/Lei | appuntiva |
🔊
|
noi | appuntivamo |
🔊
|
voi | appuntivate |
🔊
|
loro | appuntivano |
🔊
|
Tempo semplice
appuntire futuro semplice |
||
io | appuntirò |
🔊
|
tu | appuntirai |
🔊
|
lui/lei/Lei | appuntirà |
🔊
|
noi | appuntiremo |
🔊
|
voi | appuntirete |
🔊
|
loro | appuntiranno |
🔊
|
Tempo semplice
appuntire passato remoto |
||
io | appuntii |
🔊
|
tu | appuntisti |
🔊
|
lui/lei/Lei | appuntì |
🔊
|
noi | appuntimmo |
🔊
|
voi | appuntiste |
🔊
|
loro | appuntirono |
🔊
|
Tempo composto
appuntire futuro anteriore |
||
io | avrò appuntito |
🔊
|
tu | avrai appuntito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà appuntito |
🔊
|
noi | avremo appuntito |
🔊
|
voi | avrete appuntito |
🔊
|
loro | avranno appuntito |
🔊
|
Tempo composto
appuntire passato prossimo |
||
io | ho appuntito |
🔊
|
tu | hai appuntito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha appuntito |
🔊
|
noi | abbiamo appuntito |
🔊
|
voi | avete appuntito |
🔊
|
loro | hanno appuntito |
🔊
|
Tempo composto
appuntire trapassato prossimo |
||
io | avevo appuntito |
🔊
|
tu | avevi appuntito |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva appuntito |
🔊
|
noi | avevamo appuntito |
🔊
|
voi | avevate appuntito |
🔊
|
loro | avevano appuntito |
🔊
|
Tempo composto
appuntire trapassato remoto |
||
io | ebbi appuntito |
🔊
|
tu | avesti appuntito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe appuntito |
🔊
|
noi | avemmo appuntito |
🔊
|
voi | aveste appuntito |
🔊
|
loro | ebbero appuntito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo appuntire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio appuntire
Tempo semplice
appuntire congiuntivo presente |
||
io | appuntisca |
🔊
|
tu | appuntisca |
🔊
|
lui/lei/Lei | appuntisca |
🔊
|
noi | appuntiamo |
🔊
|
voi | appuntiate |
🔊
|
loro | appuntiscano |
🔊
|
Tempo semplice
appuntire congiuntivo imperfetto |
||
io | appuntissi |
🔊
|
tu | appuntissi |
🔊
|
lui/lei/Lei | appuntisse |
🔊
|
noi | appuntissimo |
🔊
|
voi | appuntiste |
🔊
|
loro | appuntissero |
🔊
|
Tempo composto
appuntire congiuntivo passato |
||
io | abbia appuntito |
🔊
|
tu | abbia appuntito |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia appuntito |
🔊
|
noi | abbiamo appuntito |
🔊
|
voi | abbiate appuntito |
🔊
|
loro | abbiano appuntito |
🔊
|
Tempo composto
appuntire congiuntivo trapassato |
||
io | avessi appuntito |
🔊
|
tu | avessi appuntito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse appuntito |
🔊
|
noi | avessimo appuntito |
🔊
|
voi | aveste appuntito |
🔊
|
loro | avessero appuntito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale appuntire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui appuntire
Tempo semplice
appuntire condizionale presente |
||
io | appuntirei |
🔊
|
tu | appuntiresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | appuntirebbe |
🔊
|
noi | appuntiremmo |
🔊
|
voi | appuntireste |
🔊
|
loro | appunterebbero |
🔊
|
Tempo composto
appuntire condizionale passato |
||
io | avrei appuntito |
🔊
|
tu | avresti appuntito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe appuntito |
🔊
|
noi | avremmo appuntito |
🔊
|
voi | avreste appuntito |
🔊
|
loro | avrebbero appuntito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo appuntire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui appuntire
appuntire imperativo |
||
tu | appunti |
🔊
|
noi | appuntiamo |
🔊
|
voi | appuntite |
🔊
|
appuntire congiuntivo esortativo |
||
Lei | appuntisca |
🔊
|
Che lui/lei | appuntisca |
🔊
|
Che loro | appuntiscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!