🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ho appuntato le mie idee. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    appuntare :
    ap|pun||re : (accento grave)

    indicativo appuntare. Veiksmažodžio appuntare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    appuntare presente

    io appunto
    🔊
    tu appunti
    🔊
    lui/lei/Lei appunta
    🔊
    noi appuntiamo
    🔊
    voi appuntate
    🔊
    loro appuntano
    🔊
    Tempo semplice

    appuntare imperfetto

    io appuntavo
    🔊
    tu appuntavi
    🔊
    lui/lei/Lei appuntava
    🔊
    noi appuntavamo
    🔊
    voi appuntavate
    🔊
    loro appuntavano
    🔊

    Tempo semplice

    appuntare futuro semplice

    io appunterò
    🔊
    tu appunterai
    🔊
    lui/lei/Lei appunterà
    🔊
    noi appunteremo
    🔊
    voi appunterete
    🔊
    loro appunteranno
    🔊
    Tempo semplice

    appuntare passato remoto

    io appuntai
    🔊
    tu appuntasti
    🔊
    lui/lei/Lei appuntò
    🔊
    noi appuntammo
    🔊
    voi appuntaste
    🔊
    loro appuntarono
    🔊

    Tempo composto

    appuntare futuro anteriore

    io avrò appuntato
    🔊
    tu avrai appuntato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà appuntato
    🔊
    noi avremo appuntato
    🔊
    voi avrete appuntato
    🔊
    loro avranno appuntato
    🔊
    Tempo composto

    appuntare passato prossimo

    io ho appuntato
    🔊
    tu hai appuntato
    🔊
    lui/lei/Lei ha appuntato
    🔊
    noi abbiamo appuntato
    🔊
    voi avete appuntato
    🔊
    loro hanno appuntato
    🔊

    Tempo composto

    appuntare trapassato prossimo

    io avevo appuntato
    🔊
    tu avevi appuntato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva appuntato
    🔊
    noi avevamo appuntato
    🔊
    voi avevate appuntato
    🔊
    loro avevano appuntato
    🔊
    Tempo composto

    appuntare trapassato remoto

    io ebbi appuntato
    🔊
    tu avesti appuntato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe appuntato
    🔊
    noi avemmo appuntato
    🔊
    voi aveste appuntato
    🔊
    loro ebbero appuntato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo appuntare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio appuntare


    Tempo semplice

    appuntare congiuntivo presente

    io appunti
    🔊
    tu appunti
    🔊
    lui/lei/Lei appunti
    🔊
    noi appuntiamo
    🔊
    voi appuntiate
    🔊
    loro appuntino
    🔊
    Tempo semplice

    appuntare congiuntivo imperfetto

    io appuntassi
    🔊
    tu appuntassi
    🔊
    lui/lei/Lei appuntasse
    🔊
    noi appuntassimo
    🔊
    voi appuntaste
    🔊
    loro appuntassero
    🔊

    Tempo composto

    appuntare congiuntivo passato

    io abbia appuntato
    🔊
    tu abbia appuntato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia appuntato
    🔊
    noi abbiamo appuntato
    🔊
    voi abbiate appuntato
    🔊
    loro abbiano appuntato
    🔊
    Tempo composto

    appuntare congiuntivo trapassato

    io avessi appuntato
    🔊
    tu avessi appuntato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse appuntato
    🔊
    noi avessimo appuntato
    🔊
    voi aveste appuntato
    🔊
    loro avessero appuntato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale appuntare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui appuntare


    Tempo semplice

    appuntare condizionale presente

    io appunterei
    🔊
    tu appunteresti
    🔊
    lui/lei/Lei appunterebbe
    🔊
    noi appunteremmo
    🔊
    voi appuntereste
    🔊
    loro appunterebbero
    🔊
    Tempo composto

    appuntare condizionale passato

    io avrei appuntato
    🔊
    tu avresti appuntato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe appuntato
    🔊
    noi avremmo appuntato
    🔊
    voi avreste appuntato
    🔊
    loro avrebbero appuntato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo appuntare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui appuntare


    appuntare imperativo

    tu appunta
    🔊
    noi appuntiamo
    🔊
    voi appuntate
    🔊

    appuntare congiuntivo esortativo

    Lei appunti
    🔊
    Che lui/lei appunti
    🔊
    Che loro appuntino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!