Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Loro hanno appratito l’attrezzatura per la gara. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
appratire :
ap|pra|tì|re
: (accento grave)
indicativo appratire. Veiksmažodžio appratire tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
appratire presente |
||
io | appratisco |
🔊
|
tu | appratisci |
🔊
|
lui/lei/Lei | appratisce |
🔊
|
noi | appratiamo |
🔊
|
voi | appratite |
🔊
|
loro | appratiscono |
🔊
|
Tempo semplice
appratire imperfetto |
||
io | apprativo |
🔊
|
tu | apprativi |
🔊
|
lui/lei/Lei | apprativa |
🔊
|
noi | apprativamo |
🔊
|
voi | apprativate |
🔊
|
loro | apprativano |
🔊
|
Tempo semplice
appratire futuro semplice |
||
io | appratirò |
🔊
|
tu | appratirai |
🔊
|
lui/lei/Lei | appratirà |
🔊
|
noi | appratiremo |
🔊
|
voi | appratirete |
🔊
|
loro | appratiranno |
🔊
|
Tempo semplice
appratire passato remoto |
||
io | appratii |
🔊
|
tu | appratisti |
🔊
|
lui/lei/Lei | appratì |
🔊
|
noi | appratimmo |
🔊
|
voi | appratiste |
🔊
|
loro | appratirono |
🔊
|
Tempo composto
appratire futuro anteriore |
||
io | avrò appratito |
🔊
|
tu | avrai appratito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà appratito |
🔊
|
noi | avremo appratito |
🔊
|
voi | avrete appratito |
🔊
|
loro | avranno appratito |
🔊
|
Tempo composto
appratire passato prossimo |
||
io | ho appratito |
🔊
|
tu | hai appratito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha appratito |
🔊
|
noi | abbiamo appratito |
🔊
|
voi | avete appratito |
🔊
|
loro | hanno appratito |
🔊
|
Tempo composto
appratire trapassato prossimo |
||
io | avevo appratito |
🔊
|
tu | avevi appratito |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva appratito |
🔊
|
noi | avevamo appratito |
🔊
|
voi | avevate appratito |
🔊
|
loro | avevano appratito |
🔊
|
Tempo composto
appratire trapassato remoto |
||
io | ebbi appratito |
🔊
|
tu | avesti appratito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe appratito |
🔊
|
noi | avemmo appratito |
🔊
|
voi | aveste appratito |
🔊
|
loro | ebbero appratito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo appratire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio appratire
Tempo semplice
appratire congiuntivo presente |
||
io | appratisca |
🔊
|
tu | appratisca |
🔊
|
lui/lei/Lei | appratisca |
🔊
|
noi | appratiamo |
🔊
|
voi | appratiate |
🔊
|
loro | appratiscano |
🔊
|
Tempo semplice
appratire congiuntivo imperfetto |
||
io | appratissi |
🔊
|
tu | appratissi |
🔊
|
lui/lei/Lei | appratisse |
🔊
|
noi | appratissimo |
🔊
|
voi | appratiste |
🔊
|
loro | appratissero |
🔊
|
Tempo composto
appratire congiuntivo passato |
||
io | abbia appratito |
🔊
|
tu | abbia appratito |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia appratito |
🔊
|
noi | abbiamo appratito |
🔊
|
voi | abbiate appratito |
🔊
|
loro | abbiano appratito |
🔊
|
Tempo composto
appratire congiuntivo trapassato |
||
io | avessi appratito |
🔊
|
tu | avessi appratito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse appratito |
🔊
|
noi | avessimo appratito |
🔊
|
voi | aveste appratito |
🔊
|
loro | avessero appratito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale appratire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui appratire
Tempo semplice
appratire condizionale presente |
||
io | appratirei |
🔊
|
tu | appratiresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | appratirebbe |
🔊
|
noi | appratiremmo |
🔊
|
voi | appratireste |
🔊
|
loro | appraterebbero |
🔊
|
Tempo composto
appratire condizionale passato |
||
io | avrei appratito |
🔊
|
tu | avresti appratito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe appratito |
🔊
|
noi | avremmo appratito |
🔊
|
voi | avreste appratito |
🔊
|
loro | avrebbero appratito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo appratire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui appratire
appratire imperativo |
||
tu | apprati |
🔊
|
noi | appratiamo |
🔊
|
voi | appratite |
🔊
|
appratire congiuntivo esortativo |
||
Lei | appratisca |
🔊
|
Che lui/lei | appratisca |
🔊
|
Che loro | appratiscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!