🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno appostato la telecamera per il film. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    appostare :
    ap|po|stà|re : (accento grave)

    indicativo appostare. Veiksmažodžio appostare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    appostare presente

    io apposto
    🔊
    tu apposti
    🔊
    lui/lei/Lei apposta
    🔊
    noi appostiamo
    🔊
    voi appostate
    🔊
    loro appostano
    🔊
    Tempo semplice

    appostare imperfetto

    io appostavo
    🔊
    tu appostavi
    🔊
    lui/lei/Lei appostava
    🔊
    noi appostavamo
    🔊
    voi appostavate
    🔊
    loro appostavano
    🔊

    Tempo semplice

    appostare futuro semplice

    io apposterò
    🔊
    tu apposterai
    🔊
    lui/lei/Lei apposterà
    🔊
    noi apposteremo
    🔊
    voi apposterete
    🔊
    loro apposteranno
    🔊
    Tempo semplice

    appostare passato remoto

    io appostai
    🔊
    tu appostasti
    🔊
    lui/lei/Lei appostò
    🔊
    noi appostammo
    🔊
    voi appostaste
    🔊
    loro appostarono
    🔊

    Tempo composto

    appostare futuro anteriore

    io avrò appostato
    🔊
    tu avrai appostato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà appostato
    🔊
    noi avremo appostato
    🔊
    voi avrete appostato
    🔊
    loro avranno appostato
    🔊
    Tempo composto

    appostare passato prossimo

    io ho appostato
    🔊
    tu hai appostato
    🔊
    lui/lei/Lei ha appostato
    🔊
    noi abbiamo appostato
    🔊
    voi avete appostato
    🔊
    loro hanno appostato
    🔊

    Tempo composto

    appostare trapassato prossimo

    io avevo appostato
    🔊
    tu avevi appostato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva appostato
    🔊
    noi avevamo appostato
    🔊
    voi avevate appostato
    🔊
    loro avevano appostato
    🔊
    Tempo composto

    appostare trapassato remoto

    io ebbi appostato
    🔊
    tu avesti appostato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe appostato
    🔊
    noi avemmo appostato
    🔊
    voi aveste appostato
    🔊
    loro ebbero appostato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo appostare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio appostare


    Tempo semplice

    appostare congiuntivo presente

    io apposti
    🔊
    tu apposti
    🔊
    lui/lei/Lei apposti
    🔊
    noi appostiamo
    🔊
    voi appostiate
    🔊
    loro appostino
    🔊
    Tempo semplice

    appostare congiuntivo imperfetto

    io appostassi
    🔊
    tu appostassi
    🔊
    lui/lei/Lei appostasse
    🔊
    noi appostassimo
    🔊
    voi appostaste
    🔊
    loro appostassero
    🔊

    Tempo composto

    appostare congiuntivo passato

    io abbia appostato
    🔊
    tu abbia appostato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia appostato
    🔊
    noi abbiamo appostato
    🔊
    voi abbiate appostato
    🔊
    loro abbiano appostato
    🔊
    Tempo composto

    appostare congiuntivo trapassato

    io avessi appostato
    🔊
    tu avessi appostato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse appostato
    🔊
    noi avessimo appostato
    🔊
    voi aveste appostato
    🔊
    loro avessero appostato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale appostare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui appostare


    Tempo semplice

    appostare condizionale presente

    io apposterei
    🔊
    tu apposteresti
    🔊
    lui/lei/Lei apposterebbe
    🔊
    noi apposteremmo
    🔊
    voi appostereste
    🔊
    loro apposterebbero
    🔊
    Tempo composto

    appostare condizionale passato

    io avrei appostato
    🔊
    tu avresti appostato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe appostato
    🔊
    noi avremmo appostato
    🔊
    voi avreste appostato
    🔊
    loro avrebbero appostato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo appostare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui appostare


    appostare imperativo

    tu apposta
    🔊
    noi appostiamo
    🔊
    voi appostate
    🔊

    appostare congiuntivo esortativo

    Lei apposti
    🔊
    Che lui/lei apposti
    🔊
    Che loro appostino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!