🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno appianato le divergenze. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    appianare :
    ap|pia||re : (accento grave)

    indicativo appianare. Veiksmažodžio appianare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    appianare presente

    io appiano
    🔊
    tu appiani
    🔊
    lui/lei/Lei appiana
    🔊
    noi appianiamo
    🔊
    voi appianate
    🔊
    loro appianano
    🔊
    Tempo semplice

    appianare imperfetto

    io appianavo
    🔊
    tu appianavi
    🔊
    lui/lei/Lei appianava
    🔊
    noi appianavamo
    🔊
    voi appianavate
    🔊
    loro appianavano
    🔊

    Tempo semplice

    appianare futuro semplice

    io appianerò
    🔊
    tu appianerai
    🔊
    lui/lei/Lei appianerà
    🔊
    noi appianeremo
    🔊
    voi appianerete
    🔊
    loro appianeranno
    🔊
    Tempo semplice

    appianare passato remoto

    io appianai
    🔊
    tu appianasti
    🔊
    lui/lei/Lei appianò
    🔊
    noi appianammo
    🔊
    voi appianaste
    🔊
    loro appianarono
    🔊

    Tempo composto

    appianare futuro anteriore

    io avrò appianato
    🔊
    tu avrai appianato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà appianato
    🔊
    noi avremo appianato
    🔊
    voi avrete appianato
    🔊
    loro avranno appianato
    🔊
    Tempo composto

    appianare passato prossimo

    io ho appianato
    🔊
    tu hai appianato
    🔊
    lui/lei/Lei ha appianato
    🔊
    noi abbiamo appianato
    🔊
    voi avete appianato
    🔊
    loro hanno appianato
    🔊

    Tempo composto

    appianare trapassato prossimo

    io avevo appianato
    🔊
    tu avevi appianato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva appianato
    🔊
    noi avevamo appianato
    🔊
    voi avevate appianato
    🔊
    loro avevano appianato
    🔊
    Tempo composto

    appianare trapassato remoto

    io ebbi appianato
    🔊
    tu avesti appianato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe appianato
    🔊
    noi avemmo appianato
    🔊
    voi aveste appianato
    🔊
    loro ebbero appianato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo appianare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio appianare


    Tempo semplice

    appianare congiuntivo presente

    io appiani
    🔊
    tu appiani
    🔊
    lui/lei/Lei appiani
    🔊
    noi appianiamo
    🔊
    voi appianiate
    🔊
    loro appianino
    🔊
    Tempo semplice

    appianare congiuntivo imperfetto

    io appianassi
    🔊
    tu appianassi
    🔊
    lui/lei/Lei appianasse
    🔊
    noi appianassimo
    🔊
    voi appianaste
    🔊
    loro appianassero
    🔊

    Tempo composto

    appianare congiuntivo passato

    io abbia appianato
    🔊
    tu abbia appianato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia appianato
    🔊
    noi abbiamo appianato
    🔊
    voi abbiate appianato
    🔊
    loro abbiano appianato
    🔊
    Tempo composto

    appianare congiuntivo trapassato

    io avessi appianato
    🔊
    tu avessi appianato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse appianato
    🔊
    noi avessimo appianato
    🔊
    voi aveste appianato
    🔊
    loro avessero appianato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale appianare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui appianare


    Tempo semplice

    appianare condizionale presente

    io appianerei
    🔊
    tu appianeresti
    🔊
    lui/lei/Lei appianerebbe
    🔊
    noi appianeremmo
    🔊
    voi appianereste
    🔊
    loro appianerebbero
    🔊
    Tempo composto

    appianare condizionale passato

    io avrei appianato
    🔊
    tu avresti appianato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe appianato
    🔊
    noi avremmo appianato
    🔊
    voi avreste appianato
    🔊
    loro avrebbero appianato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo appianare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui appianare


    appianare imperativo

    tu appiana
    🔊
    noi appianiamo
    🔊
    voi appianate
    🔊

    appianare congiuntivo esortativo

    Lei appiani
    🔊
    Che lui/lei appiani
    🔊
    Che loro appianino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!