Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha appeso il quadro. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    appendere :
    ap|pèn|de|re : (accento grave)

    indicativo appendere. Veiksmažodžio appendere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente appendere

    io appendo
    🔊
    tu appendi
    🔊
    lui/lei/Lei appende
    🔊
    noi appendiamo
    🔊
    voi appendete
    🔊
    loro appendono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto appendere

    io appendevo
    🔊
    tu appendevi
    🔊
    lui/lei/Lei appendeva
    🔊
    noi appendevamo
    🔊
    voi appendevate
    🔊
    loro appendevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice appendere

    io appenderò
    🔊
    tu appenderai
    🔊
    lui/lei/Lei appenderà
    🔊
    noi appenderemo
    🔊
    voi appenderete
    🔊
    loro appenderanno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto appendere

    io appesi
    🔊
    tu appendesti
    🔊
    lui/lei/Lei appese
    🔊
    noi appendemmo
    🔊
    voi appendeste
    🔊
    loro appesero
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore appendere

    io avrò appeso
    🔊
    tu avrai appeso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà appeso
    🔊
    noi avremo appeso
    🔊
    voi avrete appeso
    🔊
    loro avranno appeso
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo appendere

    io ho appeso
    🔊
    tu hai appeso
    🔊
    lui/lei/Lei ha appeso
    🔊
    noi abbiamo appeso
    🔊
    voi avete appeso
    🔊
    loro hanno appeso
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo appendere

    io avevo appeso
    🔊
    tu avevi appeso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva appeso
    🔊
    noi avevamo appeso
    🔊
    voi avevate appeso
    🔊
    loro avevano appeso
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto appendere

    io ebbi appeso
    🔊
    tu avesti appeso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe appeso
    🔊
    noi avemmo appeso
    🔊
    voi aveste appeso
    🔊
    loro ebbero appeso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo appendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio appendere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente appendere

    io appenda
    🔊
    tu appenda
    🔊
    lui/lei/Lei appenda
    🔊
    noi appendiamo
    🔊
    voi appendiate
    🔊
    loro appendano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto appendere

    io appendessi
    🔊
    tu appendessi
    🔊
    lui/lei/Lei appendesse
    🔊
    noi appendessimo
    🔊
    voi appendeste
    🔊
    loro appendessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato appendere

    io abbia appeso
    🔊
    tu abbia appeso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia appeso
    🔊
    noi abbiamo appeso
    🔊
    voi abbiate appeso
    🔊
    loro abbiano appeso
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato appendere

    io avessi appeso
    🔊
    tu avessi appeso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse appeso
    🔊
    noi avessimo appeso
    🔊
    voi aveste appeso
    🔊
    loro avessero appeso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale appendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui appendere


    Tempo semplice

    Condizionale presente appendere

    io appenderei
    🔊
    tu appenderesti
    🔊
    lui/lei/Lei appenderebbe
    🔊
    noi appenderemmo
    🔊
    voi appendereste
    🔊
    loro appenderebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato appendere

    io avrei appeso
    🔊
    tu avresti appeso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe appeso
    🔊
    noi avremmo appeso
    🔊
    voi avreste appeso
    🔊
    loro avrebbero appeso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo appendere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui appendere


    Imperativo appendere

    tu appendi
    🔊
    noi appendiamo
    🔊
    voi appendete
    🔊

    Congiuntivo appendere

    Lei appenda
    🔊
    Che lui/lei appenda
    🔊
    Che loro appendano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!