🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha appeso il quadro. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    appendere :
    ap|pèn|de|re : (accento grave)

    indicativo appendere. Veiksmažodžio appendere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    appendere presente

    io appendo
    🔊
    tu appendi
    🔊
    lui/lei/Lei appende
    🔊
    noi appendiamo
    🔊
    voi appendete
    🔊
    loro appendono
    🔊
    Tempo semplice

    appendere imperfetto

    io appendevo
    🔊
    tu appendevi
    🔊
    lui/lei/Lei appendeva
    🔊
    noi appendevamo
    🔊
    voi appendevate
    🔊
    loro appendevano
    🔊

    Tempo semplice

    appendere futuro semplice

    io appenderò
    🔊
    tu appenderai
    🔊
    lui/lei/Lei appenderà
    🔊
    noi appenderemo
    🔊
    voi appenderete
    🔊
    loro appenderanno
    🔊
    Tempo semplice

    appendere passato remoto

    io appesi
    🔊
    tu appendesti
    🔊
    lui/lei/Lei appese
    🔊
    noi appendemmo
    🔊
    voi appendeste
    🔊
    loro appesero
    🔊

    Tempo composto

    appendere futuro anteriore

    io avrò appeso
    🔊
    tu avrai appeso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà appeso
    🔊
    noi avremo appeso
    🔊
    voi avrete appeso
    🔊
    loro avranno appeso
    🔊
    Tempo composto

    appendere passato prossimo

    io ho appeso
    🔊
    tu hai appeso
    🔊
    lui/lei/Lei ha appeso
    🔊
    noi abbiamo appeso
    🔊
    voi avete appeso
    🔊
    loro hanno appeso
    🔊

    Tempo composto

    appendere trapassato prossimo

    io avevo appeso
    🔊
    tu avevi appeso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva appeso
    🔊
    noi avevamo appeso
    🔊
    voi avevate appeso
    🔊
    loro avevano appeso
    🔊
    Tempo composto

    appendere trapassato remoto

    io ebbi appeso
    🔊
    tu avesti appeso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe appeso
    🔊
    noi avemmo appeso
    🔊
    voi aveste appeso
    🔊
    loro ebbero appeso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo appendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio appendere


    Tempo semplice

    appendere congiuntivo presente

    io appenda
    🔊
    tu appenda
    🔊
    lui/lei/Lei appenda
    🔊
    noi appendiamo
    🔊
    voi appendiate
    🔊
    loro appendano
    🔊
    Tempo semplice

    appendere congiuntivo imperfetto

    io appendessi
    🔊
    tu appendessi
    🔊
    lui/lei/Lei appendesse
    🔊
    noi appendessimo
    🔊
    voi appendeste
    🔊
    loro appendessero
    🔊

    Tempo composto

    appendere congiuntivo passato

    io abbia appeso
    🔊
    tu abbia appeso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia appeso
    🔊
    noi abbiamo appeso
    🔊
    voi abbiate appeso
    🔊
    loro abbiano appeso
    🔊
    Tempo composto

    appendere congiuntivo trapassato

    io avessi appeso
    🔊
    tu avessi appeso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse appeso
    🔊
    noi avessimo appeso
    🔊
    voi aveste appeso
    🔊
    loro avessero appeso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale appendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui appendere


    Tempo semplice

    appendere condizionale presente

    io appenderei
    🔊
    tu appenderesti
    🔊
    lui/lei/Lei appenderebbe
    🔊
    noi appenderemmo
    🔊
    voi appendereste
    🔊
    loro appenderebbero
    🔊
    Tempo composto

    appendere condizionale passato

    io avrei appeso
    🔊
    tu avresti appeso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe appeso
    🔊
    noi avremmo appeso
    🔊
    voi avreste appeso
    🔊
    loro avrebbero appeso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo appendere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui appendere


    appendere imperativo

    tu appendi
    🔊
    noi appendiamo
    🔊
    voi appendete
    🔊

    appendere congiuntivo esortativo

    Lei appenda
    🔊
    Che lui/lei appenda
    🔊
    Che loro appendano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!