🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha appellato la decisione del giudice. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    appellare :
    ap|pel||re : (accento grave)

    indicativo appellare. Veiksmažodžio appellare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    appellare presente

    io appello
    🔊
    tu appelli
    🔊
    lui/lei/Lei appella
    🔊
    noi appelliamo
    🔊
    voi appellate
    🔊
    loro appellano
    🔊
    Tempo semplice

    appellare imperfetto

    io appellavo
    🔊
    tu appellavi
    🔊
    lui/lei/Lei appellava
    🔊
    noi appellavamo
    🔊
    voi appellavate
    🔊
    loro appellavano
    🔊

    Tempo semplice

    appellare futuro semplice

    io appellerò
    🔊
    tu appellerai
    🔊
    lui/lei/Lei appellerà
    🔊
    noi appelleremo
    🔊
    voi appellerete
    🔊
    loro appelleranno
    🔊
    Tempo semplice

    appellare passato remoto

    io appellai
    🔊
    tu appellasti
    🔊
    lui/lei/Lei appellò
    🔊
    noi appellammo
    🔊
    voi appellaste
    🔊
    loro appellarono
    🔊

    Tempo composto

    appellare futuro anteriore

    io avrò appellato
    🔊
    tu avrai appellato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà appellato
    🔊
    noi avremo appellato
    🔊
    voi avrete appellato
    🔊
    loro avranno appellato
    🔊
    Tempo composto

    appellare passato prossimo

    io ho appellato
    🔊
    tu hai appellato
    🔊
    lui/lei/Lei ha appellato
    🔊
    noi abbiamo appellato
    🔊
    voi avete appellato
    🔊
    loro hanno appellato
    🔊

    Tempo composto

    appellare trapassato prossimo

    io avevo appellato
    🔊
    tu avevi appellato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva appellato
    🔊
    noi avevamo appellato
    🔊
    voi avevate appellato
    🔊
    loro avevano appellato
    🔊
    Tempo composto

    appellare trapassato remoto

    io ebbi appellato
    🔊
    tu avesti appellato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe appellato
    🔊
    noi avemmo appellato
    🔊
    voi aveste appellato
    🔊
    loro ebbero appellato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo appellare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio appellare


    Tempo semplice

    appellare congiuntivo presente

    io appelli
    🔊
    tu appelli
    🔊
    lui/lei/Lei appelli
    🔊
    noi appelliamo
    🔊
    voi appelliate
    🔊
    loro appellino
    🔊
    Tempo semplice

    appellare congiuntivo imperfetto

    io appellassi
    🔊
    tu appellassi
    🔊
    lui/lei/Lei appellasse
    🔊
    noi appellassimo
    🔊
    voi appellaste
    🔊
    loro appellassero
    🔊

    Tempo composto

    appellare congiuntivo passato

    io abbia appellato
    🔊
    tu abbia appellato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia appellato
    🔊
    noi abbiamo appellato
    🔊
    voi abbiate appellato
    🔊
    loro abbiano appellato
    🔊
    Tempo composto

    appellare congiuntivo trapassato

    io avessi appellato
    🔊
    tu avessi appellato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse appellato
    🔊
    noi avessimo appellato
    🔊
    voi aveste appellato
    🔊
    loro avessero appellato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale appellare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui appellare


    Tempo semplice

    appellare condizionale presente

    io appellerei
    🔊
    tu appelleresti
    🔊
    lui/lei/Lei appellerebbe
    🔊
    noi appelleremmo
    🔊
    voi appellereste
    🔊
    loro appellerebbero
    🔊
    Tempo composto

    appellare condizionale passato

    io avrei appellato
    🔊
    tu avresti appellato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe appellato
    🔊
    noi avremmo appellato
    🔊
    voi avreste appellato
    🔊
    loro avrebbero appellato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo appellare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui appellare


    appellare imperativo

    tu appella
    🔊
    noi appelliamo
    🔊
    voi appellate
    🔊

    appellare congiuntivo esortativo

    Lei appelli
    🔊
    Che lui/lei appelli
    🔊
    Che loro appellino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!