Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Hanno annodato le corde per la barca. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
annodare :
an|no|dà|re
: (accento grave)
indicativo annodare. Veiksmažodžio annodare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente annodare |
||
| io | annodo |
🔊
|
| tu | annodi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | annoda |
🔊
|
| noi | annodiamo |
🔊
|
| voi | annodate |
🔊
|
| loro | annodano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto annodare |
||
| io | annodavo |
🔊
|
| tu | annodavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | annodava |
🔊
|
| noi | annodavamo |
🔊
|
| voi | annodavate |
🔊
|
| loro | annodavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice annodare |
||
| io | annoderò |
🔊
|
| tu | annoderai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | annoderà |
🔊
|
| noi | annoderemo |
🔊
|
| voi | annoderete |
🔊
|
| loro | annoderanno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto annodare |
||
| io | annodai |
🔊
|
| tu | annodasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | annodò |
🔊
|
| noi | annodammo |
🔊
|
| voi | annodaste |
🔊
|
| loro | annodarono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore annodare |
||
| io | avrò annodato |
🔊
|
| tu | avrai annodato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà annodato |
🔊
|
| noi | avremo annodato |
🔊
|
| voi | avrete annodato |
🔊
|
| loro | avranno annodato |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo annodare |
||
| io | ho annodato |
🔊
|
| tu | hai annodato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha annodato |
🔊
|
| noi | abbiamo annodato |
🔊
|
| voi | avete annodato |
🔊
|
| loro | hanno annodato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo annodare |
||
| io | avevo annodato |
🔊
|
| tu | avevi annodato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva annodato |
🔊
|
| noi | avevamo annodato |
🔊
|
| voi | avevate annodato |
🔊
|
| loro | avevano annodato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto annodare |
||
| io | ebbi annodato |
🔊
|
| tu | avesti annodato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe annodato |
🔊
|
| noi | avemmo annodato |
🔊
|
| voi | aveste annodato |
🔊
|
| loro | ebbero annodato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo annodare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio annodare
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente annodare |
||
| io | annodi |
🔊
|
| tu | annodi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | annodi |
🔊
|
| noi | annodiamo |
🔊
|
| voi | annodiate |
🔊
|
| loro | annodino |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto annodare |
||
| io | annodassi |
🔊
|
| tu | annodassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | annodasse |
🔊
|
| noi | annodassimo |
🔊
|
| voi | annodaste |
🔊
|
| loro | annodassero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato annodare |
||
| io | abbia annodato |
🔊
|
| tu | abbia annodato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia annodato |
🔊
|
| noi | abbiamo annodato |
🔊
|
| voi | abbiate annodato |
🔊
|
| loro | abbiano annodato |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato annodare |
||
| io | avessi annodato |
🔊
|
| tu | avessi annodato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse annodato |
🔊
|
| noi | avessimo annodato |
🔊
|
| voi | aveste annodato |
🔊
|
| loro | avessero annodato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale annodare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui annodare
|
Tempo semplice
Condizionale presente annodare |
||
| io | annoderei |
🔊
|
| tu | annoderesti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | annoderebbe |
🔊
|
| noi | annoderemmo |
🔊
|
| voi | annodereste |
🔊
|
| loro | annoderebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato annodare |
||
| io | avrei annodato |
🔊
|
| tu | avresti annodato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe annodato |
🔊
|
| noi | avremmo annodato |
🔊
|
| voi | avreste annodato |
🔊
|
| loro | avrebbero annodato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo annodare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui annodare
Imperativo annodare |
||
| tu | annoda |
🔊
|
| noi | annodiamo |
🔊
|
| voi | annodate |
🔊
|
Congiuntivo annodare |
||
| Lei | annodi |
🔊
|
| Che lui/lei | annodi |
🔊
|
| Che loro | annodino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!