🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il ladro ha anciso il cavo di sicurezza. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    ancidere :
    an||de|re : (accento grave)

    indicativo ancidere. Veiksmažodžio ancidere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ancidere presente

    io ancido
    🔊
    tu ancidi
    🔊
    lui/lei/Lei ancide
    🔊
    noi ancidiamo
    🔊
    voi ancidete
    🔊
    loro ancidono
    🔊
    Tempo semplice

    ancidere imperfetto

    io ancidevo
    🔊
    tu ancidevi
    🔊
    lui/lei/Lei ancideva
    🔊
    noi ancidevamo
    🔊
    voi ancidevate
    🔊
    loro ancidevano
    🔊

    Tempo semplice

    ancidere futuro semplice

    io anciderò
    🔊
    tu anciderai
    🔊
    lui/lei/Lei anciderà
    🔊
    noi ancideremo
    🔊
    voi anciderete
    🔊
    loro ancideranno
    🔊
    Tempo semplice

    ancidere passato remoto

    io ancisi
    🔊
    tu ancidesti
    🔊
    lui/lei/Lei ancise
    🔊
    noi ancidemmo
    🔊
    voi ancideste
    🔊
    loro ancisero
    🔊

    Tempo composto

    ancidere futuro anteriore

    io avrò anciso
    🔊
    tu avrai anciso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà anciso
    🔊
    noi avremo anciso
    🔊
    voi avrete anciso
    🔊
    loro avranno anciso
    🔊
    Tempo composto

    ancidere passato prossimo

    io ho anciso
    🔊
    tu hai anciso
    🔊
    lui/lei/Lei ha anciso
    🔊
    noi abbiamo anciso
    🔊
    voi avete anciso
    🔊
    loro hanno anciso
    🔊

    Tempo composto

    ancidere trapassato prossimo

    io avevo anciso
    🔊
    tu avevi anciso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva anciso
    🔊
    noi avevamo anciso
    🔊
    voi avevate anciso
    🔊
    loro avevano anciso
    🔊
    Tempo composto

    ancidere trapassato remoto

    io ebbi anciso
    🔊
    tu avesti anciso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe anciso
    🔊
    noi avemmo anciso
    🔊
    voi aveste anciso
    🔊
    loro ebbero anciso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ancidere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ancidere


    Tempo semplice

    ancidere congiuntivo presente

    io ancida
    🔊
    tu ancida
    🔊
    lui/lei/Lei ancida
    🔊
    noi ancidiamo
    🔊
    voi ancidiate
    🔊
    loro ancidano
    🔊
    Tempo semplice

    ancidere congiuntivo imperfetto

    io ancidessi
    🔊
    tu ancidessi
    🔊
    lui/lei/Lei ancidesse
    🔊
    noi ancidessimo
    🔊
    voi ancideste
    🔊
    loro ancidessero
    🔊

    Tempo composto

    ancidere congiuntivo passato

    io abbia anciso
    🔊
    tu abbia anciso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia anciso
    🔊
    noi abbiamo anciso
    🔊
    voi abbiate anciso
    🔊
    loro abbiano anciso
    🔊
    Tempo composto

    ancidere congiuntivo trapassato

    io avessi anciso
    🔊
    tu avessi anciso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse anciso
    🔊
    noi avessimo anciso
    🔊
    voi aveste anciso
    🔊
    loro avessero anciso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ancidere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ancidere


    Tempo semplice

    ancidere condizionale presente

    io anciderei
    🔊
    tu ancideresti
    🔊
    lui/lei/Lei anciderebbe
    🔊
    noi ancideremmo
    🔊
    voi ancidereste
    🔊
    loro anciderebbero
    🔊
    Tempo composto

    ancidere condizionale passato

    io avrei anciso
    🔊
    tu avresti anciso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe anciso
    🔊
    noi avremmo anciso
    🔊
    voi avreste anciso
    🔊
    loro avrebbero anciso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ancidere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ancidere


    ancidere imperativo

    tu ancidi
    🔊
    noi ancidiamo
    🔊
    voi ancidete
    🔊

    ancidere congiuntivo esortativo

    Lei ancida
    🔊
    Che lui/lei ancida
    🔊
    Che loro ancidano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!