🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno ammesso i loro errori. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    ammettere :
    am|mét|te|re : (accento acuto)

    indicativo ammettere. Veiksmažodžio ammettere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ammettere presente

    io ammetto
    🔊
    tu ammetti
    🔊
    lui/lei/Lei ammette
    🔊
    noi ammettiamo
    🔊
    voi ammettete
    🔊
    loro ammettono
    🔊
    Tempo semplice

    ammettere imperfetto

    io ammettevo
    🔊
    tu ammettevi
    🔊
    lui/lei/Lei ammetteva
    🔊
    noi ammettevamo
    🔊
    voi ammettevate
    🔊
    loro ammettevano
    🔊

    Tempo semplice

    ammettere futuro semplice

    io ammetterò
    🔊
    tu ammetterai
    🔊
    lui/lei/Lei ammetterà
    🔊
    noi ammetteremo
    🔊
    voi ammetterete
    🔊
    loro ammetteranno
    🔊
    Tempo semplice

    ammettere passato remoto

    io ammisi
    🔊
    tu ammettesti
    🔊
    lui/lei/Lei ammise
    🔊
    noi ammettemmo
    🔊
    voi ammetteste
    🔊
    loro ammisero
    🔊

    Tempo composto

    ammettere futuro anteriore

    io avrò ammesso
    🔊
    tu avrai ammesso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ammesso
    🔊
    noi avremo ammesso
    🔊
    voi avrete ammesso
    🔊
    loro avranno ammesso
    🔊
    Tempo composto

    ammettere passato prossimo

    io ho ammesso
    🔊
    tu hai ammesso
    🔊
    lui/lei/Lei ha ammesso
    🔊
    noi abbiamo ammesso
    🔊
    voi avete ammesso
    🔊
    loro hanno ammesso
    🔊

    Tempo composto

    ammettere trapassato prossimo

    io avevo ammesso
    🔊
    tu avevi ammesso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ammesso
    🔊
    noi avevamo ammesso
    🔊
    voi avevate ammesso
    🔊
    loro avevano ammesso
    🔊
    Tempo composto

    ammettere trapassato remoto

    io ebbi ammesso
    🔊
    tu avesti ammesso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ammesso
    🔊
    noi avemmo ammesso
    🔊
    voi aveste ammesso
    🔊
    loro ebbero ammesso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ammettere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ammettere


    Tempo semplice

    ammettere congiuntivo presente

    io ammetta
    🔊
    tu ammetta
    🔊
    lui/lei/Lei ammetta
    🔊
    noi ammettiamo
    🔊
    voi ammettiate
    🔊
    loro ammettano
    🔊
    Tempo semplice

    ammettere congiuntivo imperfetto

    io ammettessi
    🔊
    tu ammettessi
    🔊
    lui/lei/Lei ammettesse
    🔊
    noi ammettessimo
    🔊
    voi ammetteste
    🔊
    loro ammettessero
    🔊

    Tempo composto

    ammettere congiuntivo passato

    io abbia ammesso
    🔊
    tu abbia ammesso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ammesso
    🔊
    noi abbiamo ammesso
    🔊
    voi abbiate ammesso
    🔊
    loro abbiano ammesso
    🔊
    Tempo composto

    ammettere congiuntivo trapassato

    io avessi ammesso
    🔊
    tu avessi ammesso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ammesso
    🔊
    noi avessimo ammesso
    🔊
    voi aveste ammesso
    🔊
    loro avessero ammesso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ammettere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ammettere


    Tempo semplice

    ammettere condizionale presente

    io ammetterei
    🔊
    tu ammetteresti
    🔊
    lui/lei/Lei ammetterebbe
    🔊
    noi ammetteremmo
    🔊
    voi ammettereste
    🔊
    loro ammetterebbero
    🔊
    Tempo composto

    ammettere condizionale passato

    io avrei ammesso
    🔊
    tu avresti ammesso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ammesso
    🔊
    noi avremmo ammesso
    🔊
    voi avreste ammesso
    🔊
    loro avrebbero ammesso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ammettere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ammettere


    ammettere imperativo

    tu ammetti
    🔊
    noi ammettiamo
    🔊
    voi ammettete
    🔊

    ammettere congiuntivo esortativo

    Lei ammetta
    🔊
    Che lui/lei ammetta
    🔊
    Che loro ammettano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!