🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha ambito a una vita migliore. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    ambire :
    am||re : (accento grave)

    indicativo ambire. Veiksmažodžio ambire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ambire presente

    io ambisco
    🔊
    tu ambisci
    🔊
    lui/lei/Lei ambisce
    🔊
    noi ambiamo
    🔊
    voi ambite
    🔊
    loro ambiscono
    🔊
    Tempo semplice

    ambire imperfetto

    io ambivo
    🔊
    tu ambivi
    🔊
    lui/lei/Lei ambiva
    🔊
    noi ambivamo
    🔊
    voi ambivate
    🔊
    loro ambivano
    🔊

    Tempo semplice

    ambire futuro semplice

    io ambirò
    🔊
    tu ambirai
    🔊
    lui/lei/Lei ambirà
    🔊
    noi ambiremo
    🔊
    voi ambirete
    🔊
    loro ambiranno
    🔊
    Tempo semplice

    ambire passato remoto

    io ambii
    🔊
    tu ambisti
    🔊
    lui/lei/Lei ambì
    🔊
    noi ambimmo
    🔊
    voi ambiste
    🔊
    loro ambirono
    🔊

    Tempo composto

    ambire futuro anteriore

    io avrò ambito
    🔊
    tu avrai ambito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ambito
    🔊
    noi avremo ambito
    🔊
    voi avrete ambito
    🔊
    loro avranno ambito
    🔊
    Tempo composto

    ambire passato prossimo

    io ho ambito
    🔊
    tu hai ambito
    🔊
    lui/lei/Lei ha ambito
    🔊
    noi abbiamo ambito
    🔊
    voi avete ambito
    🔊
    loro hanno ambito
    🔊

    Tempo composto

    ambire trapassato prossimo

    io avevo ambito
    🔊
    tu avevi ambito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ambito
    🔊
    noi avevamo ambito
    🔊
    voi avevate ambito
    🔊
    loro avevano ambito
    🔊
    Tempo composto

    ambire trapassato remoto

    io ebbi ambito
    🔊
    tu avesti ambito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ambito
    🔊
    noi avemmo ambito
    🔊
    voi aveste ambito
    🔊
    loro ebbero ambito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ambire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ambire


    Tempo semplice

    ambire congiuntivo presente

    io ambisca
    🔊
    tu ambisca
    🔊
    lui/lei/Lei ambisca
    🔊
    noi ambiamo
    🔊
    voi ambiate
    🔊
    loro ambiscano
    🔊
    Tempo semplice

    ambire congiuntivo imperfetto

    io ambissi
    🔊
    tu ambissi
    🔊
    lui/lei/Lei ambisse
    🔊
    noi ambissimo
    🔊
    voi ambiste
    🔊
    loro ambissero
    🔊

    Tempo composto

    ambire congiuntivo passato

    io abbia ambito
    🔊
    tu abbia ambito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ambito
    🔊
    noi abbiamo ambito
    🔊
    voi abbiate ambito
    🔊
    loro abbiano ambito
    🔊
    Tempo composto

    ambire congiuntivo trapassato

    io avessi ambito
    🔊
    tu avessi ambito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ambito
    🔊
    noi avessimo ambito
    🔊
    voi aveste ambito
    🔊
    loro avessero ambito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ambire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ambire


    Tempo semplice

    ambire condizionale presente

    io ambirei
    🔊
    tu ambiresti
    🔊
    lui/lei/Lei ambirebbe
    🔊
    noi ambiremmo
    🔊
    voi ambireste
    🔊
    loro amberebbero
    🔊
    Tempo composto

    ambire condizionale passato

    io avrei ambito
    🔊
    tu avresti ambito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ambito
    🔊
    noi avremmo ambito
    🔊
    voi avreste ambito
    🔊
    loro avrebbero ambito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ambire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ambire


    ambire imperativo

    tu ambi
    🔊
    noi ambiamo
    🔊
    voi ambite
    🔊

    ambire congiuntivo esortativo

    Lei ambisca
    🔊
    Che lui/lei ambisca
    🔊
    Che loro ambiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!