🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha amato profondamente la sua famiglia. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    amare :
    a||re : (accento grave)

    indicativo amare. Veiksmažodžio amare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    amare presente

    io amo
    🔊
    tu ami
    🔊
    lui/lei/Lei ama
    🔊
    noi amiamo
    🔊
    voi amate
    🔊
    loro amano
    🔊
    Tempo semplice

    amare imperfetto

    io amavo
    🔊
    tu amavi
    🔊
    lui/lei/Lei amava
    🔊
    noi amavamo
    🔊
    voi amavate
    🔊
    loro amavano
    🔊

    Tempo semplice

    amare futuro semplice

    io amerò
    🔊
    tu amerai
    🔊
    lui/lei/Lei amerà
    🔊
    noi ameremo
    🔊
    voi amerete
    🔊
    loro ameranno
    🔊
    Tempo semplice

    amare passato remoto

    io amai
    🔊
    tu amasti
    🔊
    lui/lei/Lei amò
    🔊
    noi amammo
    🔊
    voi amaste
    🔊
    loro amarono
    🔊

    Tempo composto

    amare futuro anteriore

    io avrò amato
    🔊
    tu avrai amato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà amato
    🔊
    noi avremo amato
    🔊
    voi avrete amato
    🔊
    loro avranno amato
    🔊
    Tempo composto

    amare passato prossimo

    io ho amato
    🔊
    tu hai amato
    🔊
    lui/lei/Lei ha amato
    🔊
    noi abbiamo amato
    🔊
    voi avete amato
    🔊
    loro hanno amato
    🔊

    Tempo composto

    amare trapassato prossimo

    io avevo amato
    🔊
    tu avevi amato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva amato
    🔊
    noi avevamo amato
    🔊
    voi avevate amato
    🔊
    loro avevano amato
    🔊
    Tempo composto

    amare trapassato remoto

    io ebbi amato
    🔊
    tu avesti amato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe amato
    🔊
    noi avemmo amato
    🔊
    voi aveste amato
    🔊
    loro ebbero amato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo amare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio amare


    Tempo semplice

    amare congiuntivo presente

    io ami
    🔊
    tu ami
    🔊
    lui/lei/Lei ami
    🔊
    noi amiamo
    🔊
    voi amiate
    🔊
    loro amino
    🔊
    Tempo semplice

    amare congiuntivo imperfetto

    io amassi
    🔊
    tu amassi
    🔊
    lui/lei/Lei amasse
    🔊
    noi amassimo
    🔊
    voi amaste
    🔊
    loro amassero
    🔊

    Tempo composto

    amare congiuntivo passato

    io abbia amato
    🔊
    tu abbia amato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia amato
    🔊
    noi abbiamo amato
    🔊
    voi abbiate amato
    🔊
    loro abbiano amato
    🔊
    Tempo composto

    amare congiuntivo trapassato

    io avessi amato
    🔊
    tu avessi amato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse amato
    🔊
    noi avessimo amato
    🔊
    voi aveste amato
    🔊
    loro avessero amato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale amare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui amare


    Tempo semplice

    amare condizionale presente

    io amerei
    🔊
    tu ameresti
    🔊
    lui/lei/Lei amerebbe
    🔊
    noi ameremmo
    🔊
    voi amereste
    🔊
    loro amerebbero
    🔊
    Tempo composto

    amare condizionale passato

    io avrei amato
    🔊
    tu avresti amato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe amato
    🔊
    noi avremmo amato
    🔊
    voi avreste amato
    🔊
    loro avrebbero amato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo amare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui amare


    amare imperativo

    tu ama
    🔊
    noi amiamo
    🔊
    voi amate
    🔊

    amare congiuntivo esortativo

    Lei ami
    🔊
    Che lui/lei ami
    🔊
    Che loro amino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!