🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    L’autore ha alluso a eventi storici. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    verbo irregolare
    alludere :
    al||de|re : (accento grave)

    indicativo alludere. Veiksmažodžio alludere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    alludere presente

    io alludo
    🔊
    tu alludi
    🔊
    lui/lei/Lei allude
    🔊
    noi alludiamo
    🔊
    voi alludete
    🔊
    loro alludono
    🔊
    Tempo semplice

    alludere imperfetto

    io alludevo
    🔊
    tu alludevi
    🔊
    lui/lei/Lei alludeva
    🔊
    noi alludevamo
    🔊
    voi alludevate
    🔊
    loro alludevano
    🔊

    Tempo semplice

    alludere futuro semplice

    io alluderò
    🔊
    tu alluderai
    🔊
    lui/lei/Lei alluderà
    🔊
    noi alluderemo
    🔊
    voi alluderete
    🔊
    loro alluderanno
    🔊
    Tempo semplice

    alludere passato remoto

    io allusi
    🔊
    tu alludesti
    🔊
    lui/lei/Lei alluse
    🔊
    noi alludemmo
    🔊
    voi alludeste
    🔊
    loro allusero
    🔊

    Tempo composto

    alludere futuro anteriore

    io avrò alluso
    🔊
    tu avrai alluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà alluso
    🔊
    noi avremo alluso
    🔊
    voi avrete alluso
    🔊
    loro avranno alluso
    🔊
    Tempo composto

    alludere passato prossimo

    io ho alluso
    🔊
    tu hai alluso
    🔊
    lui/lei/Lei ha alluso
    🔊
    noi abbiamo alluso
    🔊
    voi avete alluso
    🔊
    loro hanno alluso
    🔊

    Tempo composto

    alludere trapassato prossimo

    io avevo alluso
    🔊
    tu avevi alluso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva alluso
    🔊
    noi avevamo alluso
    🔊
    voi avevate alluso
    🔊
    loro avevano alluso
    🔊
    Tempo composto

    alludere trapassato remoto

    io ebbi alluso
    🔊
    tu avesti alluso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe alluso
    🔊
    noi avemmo alluso
    🔊
    voi aveste alluso
    🔊
    loro ebbero alluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo alludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio alludere


    Tempo semplice

    alludere congiuntivo presente

    io alluda
    🔊
    tu alluda
    🔊
    lui/lei/Lei alluda
    🔊
    noi alludiamo
    🔊
    voi alludiate
    🔊
    loro alludano
    🔊
    Tempo semplice

    alludere congiuntivo imperfetto

    io alludessi
    🔊
    tu alludessi
    🔊
    lui/lei/Lei alludesse
    🔊
    noi alludessimo
    🔊
    voi alludeste
    🔊
    loro alludessero
    🔊

    Tempo composto

    alludere congiuntivo passato

    io abbia alluso
    🔊
    tu abbia alluso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia alluso
    🔊
    noi abbiamo alluso
    🔊
    voi abbiate alluso
    🔊
    loro abbiano alluso
    🔊
    Tempo composto

    alludere congiuntivo trapassato

    io avessi alluso
    🔊
    tu avessi alluso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse alluso
    🔊
    noi avessimo alluso
    🔊
    voi aveste alluso
    🔊
    loro avessero alluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale alludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui alludere


    Tempo semplice

    alludere condizionale presente

    io alluderei
    🔊
    tu alluderesti
    🔊
    lui/lei/Lei alluderebbe
    🔊
    noi alluderemmo
    🔊
    voi alludereste
    🔊
    loro alluderebbero
    🔊
    Tempo composto

    alludere condizionale passato

    io avrei alluso
    🔊
    tu avresti alluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe alluso
    🔊
    noi avremmo alluso
    🔊
    voi avreste alluso
    🔊
    loro avrebbero alluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo alludere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui alludere


    alludere imperativo

    tu alludi
    🔊
    noi alludiamo
    🔊
    voi alludete
    🔊

    alludere congiuntivo esortativo

    Lei alluda
    🔊
    Che lui/lei alluda
    🔊
    Che loro alludano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
    Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
    Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
    Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!