🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La notizia l’ha allibrato. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    allibrare :
    al|li|brà|re : (accento grave)

    indicativo allibrare. Veiksmažodžio allibrare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    allibrare presente

    io allibro
    🔊
    tu allibri
    🔊
    lui/lei/Lei allibra
    🔊
    noi allibriamo
    🔊
    voi allibrate
    🔊
    loro allibrano
    🔊
    Tempo semplice

    allibrare imperfetto

    io allibravo
    🔊
    tu allibravi
    🔊
    lui/lei/Lei allibrava
    🔊
    noi allibravamo
    🔊
    voi allibravate
    🔊
    loro allibravano
    🔊

    Tempo semplice

    allibrare futuro semplice

    io allibrerò
    🔊
    tu allibrerai
    🔊
    lui/lei/Lei allibrerà
    🔊
    noi allibreremo
    🔊
    voi allibrerete
    🔊
    loro allibreranno
    🔊
    Tempo semplice

    allibrare passato remoto

    io allibrai
    🔊
    tu allibrasti
    🔊
    lui/lei/Lei allibrò
    🔊
    noi allibrammo
    🔊
    voi allibraste
    🔊
    loro allibrarono
    🔊

    Tempo composto

    allibrare futuro anteriore

    io avrò allibrato
    🔊
    tu avrai allibrato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà allibrato
    🔊
    noi avremo allibrato
    🔊
    voi avrete allibrato
    🔊
    loro avranno allibrato
    🔊
    Tempo composto

    allibrare passato prossimo

    io ho allibrato
    🔊
    tu hai allibrato
    🔊
    lui/lei/Lei ha allibrato
    🔊
    noi abbiamo allibrato
    🔊
    voi avete allibrato
    🔊
    loro hanno allibrato
    🔊

    Tempo composto

    allibrare trapassato prossimo

    io avevo allibrato
    🔊
    tu avevi allibrato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva allibrato
    🔊
    noi avevamo allibrato
    🔊
    voi avevate allibrato
    🔊
    loro avevano allibrato
    🔊
    Tempo composto

    allibrare trapassato remoto

    io ebbi allibrato
    🔊
    tu avesti allibrato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe allibrato
    🔊
    noi avemmo allibrato
    🔊
    voi aveste allibrato
    🔊
    loro ebbero allibrato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo allibrare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio allibrare


    Tempo semplice

    allibrare congiuntivo presente

    io allibri
    🔊
    tu allibri
    🔊
    lui/lei/Lei allibri
    🔊
    noi allibriamo
    🔊
    voi allibriate
    🔊
    loro allibrino
    🔊
    Tempo semplice

    allibrare congiuntivo imperfetto

    io allibrassi
    🔊
    tu allibrassi
    🔊
    lui/lei/Lei allibrasse
    🔊
    noi allibrassimo
    🔊
    voi allibraste
    🔊
    loro allibrassero
    🔊

    Tempo composto

    allibrare congiuntivo passato

    io abbia allibrato
    🔊
    tu abbia allibrato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia allibrato
    🔊
    noi abbiamo allibrato
    🔊
    voi abbiate allibrato
    🔊
    loro abbiano allibrato
    🔊
    Tempo composto

    allibrare congiuntivo trapassato

    io avessi allibrato
    🔊
    tu avessi allibrato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse allibrato
    🔊
    noi avessimo allibrato
    🔊
    voi aveste allibrato
    🔊
    loro avessero allibrato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale allibrare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui allibrare


    Tempo semplice

    allibrare condizionale presente

    io allibrerei
    🔊
    tu allibreresti
    🔊
    lui/lei/Lei allibrerebbe
    🔊
    noi allibreremmo
    🔊
    voi allibrereste
    🔊
    loro allibrerebbero
    🔊
    Tempo composto

    allibrare condizionale passato

    io avrei allibrato
    🔊
    tu avresti allibrato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe allibrato
    🔊
    noi avremmo allibrato
    🔊
    voi avreste allibrato
    🔊
    loro avrebbero allibrato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo allibrare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui allibrare


    allibrare imperativo

    tu allibra
    🔊
    noi allibriamo
    🔊
    voi allibrate
    🔊

    allibrare congiuntivo esortativo

    Lei allibri
    🔊
    Che lui/lei allibri
    🔊
    Che loro allibrino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!