🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno allertato la polizia per la situazione. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    allertare :
    al|ler||re : (accento grave)

    indicativo allertare. Veiksmažodžio allertare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    allertare presente

    io allerto
    🔊
    tu allerti
    🔊
    lui/lei/Lei allerta
    🔊
    noi allertiamo
    🔊
    voi allertate
    🔊
    loro allertano
    🔊
    Tempo semplice

    allertare imperfetto

    io allertavo
    🔊
    tu allertavi
    🔊
    lui/lei/Lei allertava
    🔊
    noi allertavamo
    🔊
    voi allertavate
    🔊
    loro allertavano
    🔊

    Tempo semplice

    allertare futuro semplice

    io allerterò
    🔊
    tu allerterai
    🔊
    lui/lei/Lei allerterà
    🔊
    noi allerteremo
    🔊
    voi allerterete
    🔊
    loro allerteranno
    🔊
    Tempo semplice

    allertare passato remoto

    io allertai
    🔊
    tu allertasti
    🔊
    lui/lei/Lei allertò
    🔊
    noi allertammo
    🔊
    voi allertaste
    🔊
    loro allertarono
    🔊

    Tempo composto

    allertare futuro anteriore

    io avrò allertato
    🔊
    tu avrai allertato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà allertato
    🔊
    noi avremo allertato
    🔊
    voi avrete allertato
    🔊
    loro avranno allertato
    🔊
    Tempo composto

    allertare passato prossimo

    io ho allertato
    🔊
    tu hai allertato
    🔊
    lui/lei/Lei ha allertato
    🔊
    noi abbiamo allertato
    🔊
    voi avete allertato
    🔊
    loro hanno allertato
    🔊

    Tempo composto

    allertare trapassato prossimo

    io avevo allertato
    🔊
    tu avevi allertato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva allertato
    🔊
    noi avevamo allertato
    🔊
    voi avevate allertato
    🔊
    loro avevano allertato
    🔊
    Tempo composto

    allertare trapassato remoto

    io ebbi allertato
    🔊
    tu avesti allertato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe allertato
    🔊
    noi avemmo allertato
    🔊
    voi aveste allertato
    🔊
    loro ebbero allertato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo allertare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio allertare


    Tempo semplice

    allertare congiuntivo presente

    io allerti
    🔊
    tu allerti
    🔊
    lui/lei/Lei allerti
    🔊
    noi allertiamo
    🔊
    voi allertiate
    🔊
    loro allertino
    🔊
    Tempo semplice

    allertare congiuntivo imperfetto

    io allertassi
    🔊
    tu allertassi
    🔊
    lui/lei/Lei allertasse
    🔊
    noi allertassimo
    🔊
    voi allertaste
    🔊
    loro allertassero
    🔊

    Tempo composto

    allertare congiuntivo passato

    io abbia allertato
    🔊
    tu abbia allertato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia allertato
    🔊
    noi abbiamo allertato
    🔊
    voi abbiate allertato
    🔊
    loro abbiano allertato
    🔊
    Tempo composto

    allertare congiuntivo trapassato

    io avessi allertato
    🔊
    tu avessi allertato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse allertato
    🔊
    noi avessimo allertato
    🔊
    voi aveste allertato
    🔊
    loro avessero allertato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale allertare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui allertare


    Tempo semplice

    allertare condizionale presente

    io allerterei
    🔊
    tu allerteresti
    🔊
    lui/lei/Lei allerterebbe
    🔊
    noi allerteremmo
    🔊
    voi allertereste
    🔊
    loro allerterebbero
    🔊
    Tempo composto

    allertare condizionale passato

    io avrei allertato
    🔊
    tu avresti allertato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe allertato
    🔊
    noi avremmo allertato
    🔊
    voi avreste allertato
    🔊
    loro avrebbero allertato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo allertare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui allertare


    allertare imperativo

    tu allerta
    🔊
    noi allertiamo
    🔊
    voi allertate
    🔊

    allertare congiuntivo esortativo

    Lei allerti
    🔊
    Che lui/lei allerti
    🔊
    Che loro allertino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!