🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha allarmato i vicini. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    allarmare :
    al|lar||re : (accento grave)

    indicativo allarmare. Veiksmažodžio allarmare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    allarmare presente

    io allarmo
    🔊
    tu allarmi
    🔊
    lui/lei/Lei allarma
    🔊
    noi allarmiamo
    🔊
    voi allarmate
    🔊
    loro allarmano
    🔊
    Tempo semplice

    allarmare imperfetto

    io allarmavo
    🔊
    tu allarmavi
    🔊
    lui/lei/Lei allarmava
    🔊
    noi allarmavamo
    🔊
    voi allarmavate
    🔊
    loro allarmavano
    🔊

    Tempo semplice

    allarmare futuro semplice

    io allarmerò
    🔊
    tu allarmerai
    🔊
    lui/lei/Lei allarmerà
    🔊
    noi allarmeremo
    🔊
    voi allarmerete
    🔊
    loro allarmeranno
    🔊
    Tempo semplice

    allarmare passato remoto

    io allarmai
    🔊
    tu allarmasti
    🔊
    lui/lei/Lei allarmò
    🔊
    noi allarmammo
    🔊
    voi allarmaste
    🔊
    loro allarmarono
    🔊

    Tempo composto

    allarmare futuro anteriore

    io avrò allarmato
    🔊
    tu avrai allarmato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà allarmato
    🔊
    noi avremo allarmato
    🔊
    voi avrete allarmato
    🔊
    loro avranno allarmato
    🔊
    Tempo composto

    allarmare passato prossimo

    io ho allarmato
    🔊
    tu hai allarmato
    🔊
    lui/lei/Lei ha allarmato
    🔊
    noi abbiamo allarmato
    🔊
    voi avete allarmato
    🔊
    loro hanno allarmato
    🔊

    Tempo composto

    allarmare trapassato prossimo

    io avevo allarmato
    🔊
    tu avevi allarmato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva allarmato
    🔊
    noi avevamo allarmato
    🔊
    voi avevate allarmato
    🔊
    loro avevano allarmato
    🔊
    Tempo composto

    allarmare trapassato remoto

    io ebbi allarmato
    🔊
    tu avesti allarmato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe allarmato
    🔊
    noi avemmo allarmato
    🔊
    voi aveste allarmato
    🔊
    loro ebbero allarmato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo allarmare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio allarmare


    Tempo semplice

    allarmare congiuntivo presente

    io allarmi
    🔊
    tu allarmi
    🔊
    lui/lei/Lei allarmi
    🔊
    noi allarmiamo
    🔊
    voi allarmiate
    🔊
    loro allarmino
    🔊
    Tempo semplice

    allarmare congiuntivo imperfetto

    io allarmassi
    🔊
    tu allarmassi
    🔊
    lui/lei/Lei allarmasse
    🔊
    noi allarmassimo
    🔊
    voi allarmaste
    🔊
    loro allarmassero
    🔊

    Tempo composto

    allarmare congiuntivo passato

    io abbia allarmato
    🔊
    tu abbia allarmato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia allarmato
    🔊
    noi abbiamo allarmato
    🔊
    voi abbiate allarmato
    🔊
    loro abbiano allarmato
    🔊
    Tempo composto

    allarmare congiuntivo trapassato

    io avessi allarmato
    🔊
    tu avessi allarmato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse allarmato
    🔊
    noi avessimo allarmato
    🔊
    voi aveste allarmato
    🔊
    loro avessero allarmato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale allarmare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui allarmare


    Tempo semplice

    allarmare condizionale presente

    io allarmerei
    🔊
    tu allarmeresti
    🔊
    lui/lei/Lei allarmerebbe
    🔊
    noi allarmeremmo
    🔊
    voi allarmereste
    🔊
    loro allarmerebbero
    🔊
    Tempo composto

    allarmare condizionale passato

    io avrei allarmato
    🔊
    tu avresti allarmato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe allarmato
    🔊
    noi avremmo allarmato
    🔊
    voi avreste allarmato
    🔊
    loro avrebbero allarmato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo allarmare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui allarmare


    allarmare imperativo

    tu allarma
    🔊
    noi allarmiamo
    🔊
    voi allarmate
    🔊

    allarmare congiuntivo esortativo

    Lei allarmi
    🔊
    Che lui/lei allarmi
    🔊
    Che loro allarmino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!