🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La folla ha affollato le strade del centro. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    affollare :
    af|fol||re : (accento grave)

    indicativo affollare. Veiksmažodžio affollare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    affollare presente

    io affollo
    🔊
    tu affolli
    🔊
    lui/lei/Lei affolla
    🔊
    noi affolliamo
    🔊
    voi affollate
    🔊
    loro affollano
    🔊
    Tempo semplice

    affollare imperfetto

    io affollavo
    🔊
    tu affollavi
    🔊
    lui/lei/Lei affollava
    🔊
    noi affollavamo
    🔊
    voi affollavate
    🔊
    loro affollavano
    🔊

    Tempo semplice

    affollare futuro semplice

    io affollerò
    🔊
    tu affollerai
    🔊
    lui/lei/Lei affollerà
    🔊
    noi affolleremo
    🔊
    voi affollerete
    🔊
    loro affolleranno
    🔊
    Tempo semplice

    affollare passato remoto

    io affollai
    🔊
    tu affollasti
    🔊
    lui/lei/Lei affollò
    🔊
    noi affollammo
    🔊
    voi affollaste
    🔊
    loro affollarono
    🔊

    Tempo composto

    affollare futuro anteriore

    io avrò affollato
    🔊
    tu avrai affollato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà affollato
    🔊
    noi avremo affollato
    🔊
    voi avrete affollato
    🔊
    loro avranno affollato
    🔊
    Tempo composto

    affollare passato prossimo

    io ho affollato
    🔊
    tu hai affollato
    🔊
    lui/lei/Lei ha affollato
    🔊
    noi abbiamo affollato
    🔊
    voi avete affollato
    🔊
    loro hanno affollato
    🔊

    Tempo composto

    affollare trapassato prossimo

    io avevo affollato
    🔊
    tu avevi affollato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva affollato
    🔊
    noi avevamo affollato
    🔊
    voi avevate affollato
    🔊
    loro avevano affollato
    🔊
    Tempo composto

    affollare trapassato remoto

    io ebbi affollato
    🔊
    tu avesti affollato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe affollato
    🔊
    noi avemmo affollato
    🔊
    voi aveste affollato
    🔊
    loro ebbero affollato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo affollare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio affollare


    Tempo semplice

    affollare congiuntivo presente

    io affolli
    🔊
    tu affolli
    🔊
    lui/lei/Lei affolli
    🔊
    noi affolliamo
    🔊
    voi affolliate
    🔊
    loro affollino
    🔊
    Tempo semplice

    affollare congiuntivo imperfetto

    io affollassi
    🔊
    tu affollassi
    🔊
    lui/lei/Lei affollasse
    🔊
    noi affollassimo
    🔊
    voi affollaste
    🔊
    loro affollassero
    🔊

    Tempo composto

    affollare congiuntivo passato

    io abbia affollato
    🔊
    tu abbia affollato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia affollato
    🔊
    noi abbiamo affollato
    🔊
    voi abbiate affollato
    🔊
    loro abbiano affollato
    🔊
    Tempo composto

    affollare congiuntivo trapassato

    io avessi affollato
    🔊
    tu avessi affollato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse affollato
    🔊
    noi avessimo affollato
    🔊
    voi aveste affollato
    🔊
    loro avessero affollato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale affollare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui affollare


    Tempo semplice

    affollare condizionale presente

    io affollerei
    🔊
    tu affolleresti
    🔊
    lui/lei/Lei affollerebbe
    🔊
    noi affolleremmo
    🔊
    voi affollereste
    🔊
    loro affollerebbero
    🔊
    Tempo composto

    affollare condizionale passato

    io avrei affollato
    🔊
    tu avresti affollato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe affollato
    🔊
    noi avremmo affollato
    🔊
    voi avreste affollato
    🔊
    loro avrebbero affollato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo affollare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui affollare


    affollare imperativo

    tu affolla
    🔊
    noi affolliamo
    🔊
    voi affollate
    🔊

    affollare congiuntivo esortativo

    Lei affolli
    🔊
    Che lui/lei affolli
    🔊
    Che loro affollino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!