Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Hanno affittato un appartamento in città. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
affittare :
af|fit|tà|re
: (accento grave)
indicativo affittare. Veiksmažodžio affittare tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
affittare presente |
||
io | affitto |
🔊
|
tu | affitti |
🔊
|
lui/lei/Lei | affitta |
🔊
|
noi | affittiamo |
🔊
|
voi | affittate |
🔊
|
loro | affittano |
🔊
|
Tempo semplice
affittare imperfetto |
||
io | affittavo |
🔊
|
tu | affittavi |
🔊
|
lui/lei/Lei | affittava |
🔊
|
noi | affittavamo |
🔊
|
voi | affittavate |
🔊
|
loro | affittavano |
🔊
|
Tempo semplice
affittare futuro semplice |
||
io | affitterò |
🔊
|
tu | affitterai |
🔊
|
lui/lei/Lei | affitterà |
🔊
|
noi | affitteremo |
🔊
|
voi | affitterete |
🔊
|
loro | affitteranno |
🔊
|
Tempo semplice
affittare passato remoto |
||
io | affittai |
🔊
|
tu | affittasti |
🔊
|
lui/lei/Lei | affittò |
🔊
|
noi | affittammo |
🔊
|
voi | affittaste |
🔊
|
loro | affittarono |
🔊
|
Tempo composto
affittare futuro anteriore |
||
io | avrò affittato |
🔊
|
tu | avrai affittato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà affittato |
🔊
|
noi | avremo affittato |
🔊
|
voi | avrete affittato |
🔊
|
loro | avranno affittato |
🔊
|
Tempo composto
affittare passato prossimo |
||
io | ho affittato |
🔊
|
tu | hai affittato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha affittato |
🔊
|
noi | abbiamo affittato |
🔊
|
voi | avete affittato |
🔊
|
loro | hanno affittato |
🔊
|
Tempo composto
affittare trapassato prossimo |
||
io | avevo affittato |
🔊
|
tu | avevi affittato |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva affittato |
🔊
|
noi | avevamo affittato |
🔊
|
voi | avevate affittato |
🔊
|
loro | avevano affittato |
🔊
|
Tempo composto
affittare trapassato remoto |
||
io | ebbi affittato |
🔊
|
tu | avesti affittato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe affittato |
🔊
|
noi | avemmo affittato |
🔊
|
voi | aveste affittato |
🔊
|
loro | ebbero affittato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo affittare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio affittare
Tempo semplice
affittare congiuntivo presente |
||
io | affitti |
🔊
|
tu | affitti |
🔊
|
lui/lei/Lei | affitti |
🔊
|
noi | affittiamo |
🔊
|
voi | affittiate |
🔊
|
loro | affittino |
🔊
|
Tempo semplice
affittare congiuntivo imperfetto |
||
io | affittassi |
🔊
|
tu | affittassi |
🔊
|
lui/lei/Lei | affittasse |
🔊
|
noi | affittassimo |
🔊
|
voi | affittaste |
🔊
|
loro | affittassero |
🔊
|
Tempo composto
affittare congiuntivo passato |
||
io | abbia affittato |
🔊
|
tu | abbia affittato |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia affittato |
🔊
|
noi | abbiamo affittato |
🔊
|
voi | abbiate affittato |
🔊
|
loro | abbiano affittato |
🔊
|
Tempo composto
affittare congiuntivo trapassato |
||
io | avessi affittato |
🔊
|
tu | avessi affittato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse affittato |
🔊
|
noi | avessimo affittato |
🔊
|
voi | aveste affittato |
🔊
|
loro | avessero affittato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale affittare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui affittare
Tempo semplice
affittare condizionale presente |
||
io | affitterei |
🔊
|
tu | affitteresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | affitterebbe |
🔊
|
noi | affitteremmo |
🔊
|
voi | affittereste |
🔊
|
loro | affitterebbero |
🔊
|
Tempo composto
affittare condizionale passato |
||
io | avrei affittato |
🔊
|
tu | avresti affittato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe affittato |
🔊
|
noi | avremmo affittato |
🔊
|
voi | avreste affittato |
🔊
|
loro | avrebbero affittato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo affittare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui affittare
affittare imperativo |
||
tu | affitta |
🔊
|
noi | affittiamo |
🔊
|
voi | affittate |
🔊
|
affittare congiuntivo esortativo |
||
Lei | affitti |
🔊
|
Che lui/lei | affitti |
🔊
|
Che loro | affittino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!