🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno affittato un appartamento in città. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    affittare :
    af|fit||re : (accento grave)

    indicativo affittare. Veiksmažodžio affittare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    affittare presente

    io affitto
    🔊
    tu affitti
    🔊
    lui/lei/Lei affitta
    🔊
    noi affittiamo
    🔊
    voi affittate
    🔊
    loro affittano
    🔊
    Tempo semplice

    affittare imperfetto

    io affittavo
    🔊
    tu affittavi
    🔊
    lui/lei/Lei affittava
    🔊
    noi affittavamo
    🔊
    voi affittavate
    🔊
    loro affittavano
    🔊

    Tempo semplice

    affittare futuro semplice

    io affitterò
    🔊
    tu affitterai
    🔊
    lui/lei/Lei affitterà
    🔊
    noi affitteremo
    🔊
    voi affitterete
    🔊
    loro affitteranno
    🔊
    Tempo semplice

    affittare passato remoto

    io affittai
    🔊
    tu affittasti
    🔊
    lui/lei/Lei affittò
    🔊
    noi affittammo
    🔊
    voi affittaste
    🔊
    loro affittarono
    🔊

    Tempo composto

    affittare futuro anteriore

    io avrò affittato
    🔊
    tu avrai affittato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà affittato
    🔊
    noi avremo affittato
    🔊
    voi avrete affittato
    🔊
    loro avranno affittato
    🔊
    Tempo composto

    affittare passato prossimo

    io ho affittato
    🔊
    tu hai affittato
    🔊
    lui/lei/Lei ha affittato
    🔊
    noi abbiamo affittato
    🔊
    voi avete affittato
    🔊
    loro hanno affittato
    🔊

    Tempo composto

    affittare trapassato prossimo

    io avevo affittato
    🔊
    tu avevi affittato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva affittato
    🔊
    noi avevamo affittato
    🔊
    voi avevate affittato
    🔊
    loro avevano affittato
    🔊
    Tempo composto

    affittare trapassato remoto

    io ebbi affittato
    🔊
    tu avesti affittato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe affittato
    🔊
    noi avemmo affittato
    🔊
    voi aveste affittato
    🔊
    loro ebbero affittato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo affittare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio affittare


    Tempo semplice

    affittare congiuntivo presente

    io affitti
    🔊
    tu affitti
    🔊
    lui/lei/Lei affitti
    🔊
    noi affittiamo
    🔊
    voi affittiate
    🔊
    loro affittino
    🔊
    Tempo semplice

    affittare congiuntivo imperfetto

    io affittassi
    🔊
    tu affittassi
    🔊
    lui/lei/Lei affittasse
    🔊
    noi affittassimo
    🔊
    voi affittaste
    🔊
    loro affittassero
    🔊

    Tempo composto

    affittare congiuntivo passato

    io abbia affittato
    🔊
    tu abbia affittato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia affittato
    🔊
    noi abbiamo affittato
    🔊
    voi abbiate affittato
    🔊
    loro abbiano affittato
    🔊
    Tempo composto

    affittare congiuntivo trapassato

    io avessi affittato
    🔊
    tu avessi affittato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse affittato
    🔊
    noi avessimo affittato
    🔊
    voi aveste affittato
    🔊
    loro avessero affittato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale affittare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui affittare


    Tempo semplice

    affittare condizionale presente

    io affitterei
    🔊
    tu affitteresti
    🔊
    lui/lei/Lei affitterebbe
    🔊
    noi affitteremmo
    🔊
    voi affittereste
    🔊
    loro affitterebbero
    🔊
    Tempo composto

    affittare condizionale passato

    io avrei affittato
    🔊
    tu avresti affittato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe affittato
    🔊
    noi avremmo affittato
    🔊
    voi avreste affittato
    🔊
    loro avrebbero affittato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo affittare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui affittare


    affittare imperativo

    tu affitta
    🔊
    noi affittiamo
    🔊
    voi affittate
    🔊

    affittare congiuntivo esortativo

    Lei affitti
    🔊
    Che lui/lei affitti
    🔊
    Che loro affittino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!