🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Abbiamo affinato le nostre abilità nel corso degli anni. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    affinare :
    af|fi||re : (accento grave)

    indicativo affinare. Veiksmažodžio affinare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    affinare presente

    io affino
    🔊
    tu affini
    🔊
    lui/lei/Lei affina
    🔊
    noi affiniamo
    🔊
    voi affinate
    🔊
    loro affinano
    🔊
    Tempo semplice

    affinare imperfetto

    io affinavo
    🔊
    tu affinavi
    🔊
    lui/lei/Lei affinava
    🔊
    noi affinavamo
    🔊
    voi affinavate
    🔊
    loro affinavano
    🔊

    Tempo semplice

    affinare futuro semplice

    io affinerò
    🔊
    tu affinerai
    🔊
    lui/lei/Lei affinerà
    🔊
    noi affineremo
    🔊
    voi affinerete
    🔊
    loro affineranno
    🔊
    Tempo semplice

    affinare passato remoto

    io affinai
    🔊
    tu affinasti
    🔊
    lui/lei/Lei affinò
    🔊
    noi affinammo
    🔊
    voi affinaste
    🔊
    loro affinarono
    🔊

    Tempo composto

    affinare futuro anteriore

    io avrò affinato
    🔊
    tu avrai affinato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà affinato
    🔊
    noi avremo affinato
    🔊
    voi avrete affinato
    🔊
    loro avranno affinato
    🔊
    Tempo composto

    affinare passato prossimo

    io ho affinato
    🔊
    tu hai affinato
    🔊
    lui/lei/Lei ha affinato
    🔊
    noi abbiamo affinato
    🔊
    voi avete affinato
    🔊
    loro hanno affinato
    🔊

    Tempo composto

    affinare trapassato prossimo

    io avevo affinato
    🔊
    tu avevi affinato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva affinato
    🔊
    noi avevamo affinato
    🔊
    voi avevate affinato
    🔊
    loro avevano affinato
    🔊
    Tempo composto

    affinare trapassato remoto

    io ebbi affinato
    🔊
    tu avesti affinato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe affinato
    🔊
    noi avemmo affinato
    🔊
    voi aveste affinato
    🔊
    loro ebbero affinato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo affinare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio affinare


    Tempo semplice

    affinare congiuntivo presente

    io affini
    🔊
    tu affini
    🔊
    lui/lei/Lei affini
    🔊
    noi affiniamo
    🔊
    voi affiniate
    🔊
    loro affinino
    🔊
    Tempo semplice

    affinare congiuntivo imperfetto

    io affinassi
    🔊
    tu affinassi
    🔊
    lui/lei/Lei affinasse
    🔊
    noi affinassimo
    🔊
    voi affinaste
    🔊
    loro affinassero
    🔊

    Tempo composto

    affinare congiuntivo passato

    io abbia affinato
    🔊
    tu abbia affinato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia affinato
    🔊
    noi abbiamo affinato
    🔊
    voi abbiate affinato
    🔊
    loro abbiano affinato
    🔊
    Tempo composto

    affinare congiuntivo trapassato

    io avessi affinato
    🔊
    tu avessi affinato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse affinato
    🔊
    noi avessimo affinato
    🔊
    voi aveste affinato
    🔊
    loro avessero affinato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale affinare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui affinare


    Tempo semplice

    affinare condizionale presente

    io affinerei
    🔊
    tu affineresti
    🔊
    lui/lei/Lei affinerebbe
    🔊
    noi affineremmo
    🔊
    voi affinereste
    🔊
    loro affinerebbero
    🔊
    Tempo composto

    affinare condizionale passato

    io avrei affinato
    🔊
    tu avresti affinato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe affinato
    🔊
    noi avremmo affinato
    🔊
    voi avreste affinato
    🔊
    loro avrebbero affinato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo affinare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui affinare


    affinare imperativo

    tu affina
    🔊
    noi affiniamo
    🔊
    voi affinate
    🔊

    affinare congiuntivo esortativo

    Lei affini
    🔊
    Che lui/lei affini
    🔊
    Che loro affinino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!