affilare veiksmažodžio kaitymas. Visos veiksmažodžio affilare formos.

🔍

sense 1v

Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.

Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.

Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.

Ha affilato il coltello. (Giovanni Verga, I Malavoglia)

affilare :

af|fi|là|re : (accento grave)

indicativo affilare. Veiksmažodžio affilare tiesioginė nuosaka

Tempo semplice affilare presente
io	affilo	🔊
tu	affili	🔊
lui/lei/Lei	affila	🔊
noi	affiliamo	🔊
voi	affilate	🔊
loro	affilano	🔊

Tempo semplice affilare imperfetto
io	affilavo	🔊
tu	affilavi	🔊
lui/lei/Lei	affilava	🔊
noi	affilavamo	🔊
voi	affilavate	🔊
loro	affilavano	🔊

Tempo semplice affilare futuro semplice
io	affilerò	🔊
tu	affilerai	🔊
lui/lei/Lei	affilerà	🔊
noi	affileremo	🔊
voi	affilerete	🔊
loro	affileranno	🔊

Tempo semplice affilare passato remoto
io	affilai	🔊
tu	affilasti	🔊
lui/lei/Lei	affilò	🔊
noi	affilammo	🔊
voi	affilaste	🔊
loro	affilarono	🔊

Tempo composto affilare futuro anteriore
io	avrò affilato	🔊
tu	avrai affilato	🔊
lui/lei/Lei	avrà affilato	🔊
noi	avremo affilato	🔊
voi	avrete affilato	🔊
loro	avranno affilato	🔊

Tempo composto affilare passato prossimo
io	ho affilato	🔊
tu	hai affilato	🔊
lui/lei/Lei	ha affilato	🔊
noi	abbiamo affilato	🔊
voi	avete affilato	🔊
loro	hanno affilato	🔊

Tempo composto affilare trapassato prossimo
io	avevo affilato	🔊
tu	avevi affilato	🔊
lui/lei/Lei	aveva affilato	🔊
noi	avevamo affilato	🔊
voi	avevate affilato	🔊
loro	avevano affilato	🔊

Tempo composto affilare trapassato remoto
io	ebbi affilato	🔊
tu	avesti affilato	🔊
lui/lei/Lei	ebbe affilato	🔊
noi	avemmo affilato	🔊
voi	aveste affilato	🔊
loro	ebbero affilato	🔊

Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.

Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.

Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

congiuntivo affilare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio affilare

Tempo semplice affilare congiuntivo presente
io	affili	🔊
tu	affili	🔊
lui/lei/Lei	affili	🔊
noi	affiliamo	🔊
voi	affiliate	🔊
loro	affilino	🔊

Tempo semplice affilare congiuntivo imperfetto
io	affilassi	🔊
tu	affilassi	🔊
lui/lei/Lei	affilasse	🔊
noi	affilassimo	🔊
voi	affilaste	🔊
loro	affilassero	🔊

Tempo composto affilare congiuntivo passato
io	abbia affilato	🔊
tu	abbia affilato	🔊
lui/lei/Lei	abbia affilato	🔊
noi	abbiamo affilato	🔊
voi	abbiate affilato	🔊
loro	abbiano affilato	🔊

Tempo composto affilare congiuntivo trapassato
io	avessi affilato	🔊
tu	avessi affilato	🔊
lui/lei/Lei	avesse affilato	🔊
noi	avessimo affilato	🔊
voi	aveste affilato	🔊
loro	avessero affilato	🔊

Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.

Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.

Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

condizionale affilare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui affilare

Tempo semplice affilare condizionale presente
io	affilerei	🔊
tu	affileresti	🔊
lui/lei/Lei	affilerebbe	🔊
noi	affileremmo	🔊
voi	affilereste	🔊
loro	affilerebbero	🔊

Tempo composto affilare condizionale passato
io	avrei affilato	🔊
tu	avresti affilato	🔊
lui/lei/Lei	avrebbe affilato	🔊
noi	avremmo affilato	🔊
voi	avreste affilato	🔊
loro	avrebbero affilato	🔊

Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.

Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.

Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

imperativo affilare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui affilare

affilare imperativo
tu	affila	🔊
noi	affiliamo	🔊
voi	affilate	🔊

affilare congiuntivo esortativo
Lei	affili	🔊
Che lui/lei	affili	🔊
Che loro	affilino	🔊

Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.

Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.

Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.

Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.

Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.

Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.

Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!

Veiksmažodžių linksniavimo treniruoklis

affilare veiksmažodžio kaitymas. Visos veiksmažodžio affilare formos.

indicativo affilare. Veiksmažodžio affilare tiesioginė nuosaka

affilare presente

affilare imperfetto

affilare futuro semplice

affilare passato remoto

affilare futuro anteriore

affilare passato prossimo

affilare trapassato prossimo

affilare trapassato remoto

Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

congiuntivo affilare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio affilare

affilare congiuntivo presente

affilare congiuntivo imperfetto

affilare congiuntivo passato

affilare congiuntivo trapassato

Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

condizionale affilare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui affilare

affilare condizionale presente

affilare condizionale passato

Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

imperativo affilare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui affilare

affilare imperativo

affilare congiuntivo esortativo

Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!