🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha affermato la sua posizione. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    afferire :
    af|fe||re : (accento grave)

    indicativo afferire. Veiksmažodžio afferire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    afferire presente

    io afferisco
    🔊
    tu afferisci
    🔊
    lui/lei/Lei afferisce
    🔊
    noi afferiamo
    🔊
    voi afferite
    🔊
    loro afferiscono
    🔊
    Tempo semplice

    afferire imperfetto

    io afferivo
    🔊
    tu afferivi
    🔊
    lui/lei/Lei afferiva
    🔊
    noi afferivamo
    🔊
    voi afferivate
    🔊
    loro afferivano
    🔊

    Tempo semplice

    afferire futuro semplice

    io afferirò
    🔊
    tu afferirai
    🔊
    lui/lei/Lei afferirà
    🔊
    noi afferiremo
    🔊
    voi afferirete
    🔊
    loro afferiranno
    🔊
    Tempo semplice

    afferire passato remoto

    io afferii
    🔊
    tu afferisti
    🔊
    lui/lei/Lei afferì
    🔊
    noi afferimmo
    🔊
    voi afferiste
    🔊
    loro afferirono
    🔊

    Tempo composto

    afferire futuro anteriore

    io avrò afferito
    🔊
    tu avrai afferito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà afferito
    🔊
    noi avremo afferito
    🔊
    voi avrete afferito
    🔊
    loro avranno afferito
    🔊
    Tempo composto

    afferire passato prossimo

    io ho afferito
    🔊
    tu hai afferito
    🔊
    lui/lei/Lei ha afferito
    🔊
    noi abbiamo afferito
    🔊
    voi avete afferito
    🔊
    loro hanno afferito
    🔊

    Tempo composto

    afferire trapassato prossimo

    io avevo afferito
    🔊
    tu avevi afferito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva afferito
    🔊
    noi avevamo afferito
    🔊
    voi avevate afferito
    🔊
    loro avevano afferito
    🔊
    Tempo composto

    afferire trapassato remoto

    io ebbi afferito
    🔊
    tu avesti afferito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe afferito
    🔊
    noi avemmo afferito
    🔊
    voi aveste afferito
    🔊
    loro ebbero afferito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo afferire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio afferire


    Tempo semplice

    afferire congiuntivo presente

    io afferisca
    🔊
    tu afferisca
    🔊
    lui/lei/Lei afferisca
    🔊
    noi afferiamo
    🔊
    voi afferiate
    🔊
    loro afferiscano
    🔊
    Tempo semplice

    afferire congiuntivo imperfetto

    io afferissi
    🔊
    tu afferissi
    🔊
    lui/lei/Lei afferisse
    🔊
    noi afferissimo
    🔊
    voi afferiste
    🔊
    loro afferissero
    🔊

    Tempo composto

    afferire congiuntivo passato

    io abbia afferito
    🔊
    tu abbia afferito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia afferito
    🔊
    noi abbiamo afferito
    🔊
    voi abbiate afferito
    🔊
    loro abbiano afferito
    🔊
    Tempo composto

    afferire congiuntivo trapassato

    io avessi afferito
    🔊
    tu avessi afferito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse afferito
    🔊
    noi avessimo afferito
    🔊
    voi aveste afferito
    🔊
    loro avessero afferito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale afferire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui afferire


    Tempo semplice

    afferire condizionale presente

    io afferirei
    🔊
    tu afferiresti
    🔊
    lui/lei/Lei afferirebbe
    🔊
    noi afferiremmo
    🔊
    voi afferireste
    🔊
    loro affererebbero
    🔊
    Tempo composto

    afferire condizionale passato

    io avrei afferito
    🔊
    tu avresti afferito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe afferito
    🔊
    noi avremmo afferito
    🔊
    voi avreste afferito
    🔊
    loro avrebbero afferito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo afferire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui afferire


    afferire imperativo

    tu afferi
    🔊
    noi afferiamo
    🔊
    voi afferite
    🔊

    afferire congiuntivo esortativo

    Lei afferisca
    🔊
    Che lui/lei afferisca
    🔊
    Che loro afferiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!