Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Non voglio adulare il mio capo. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    adulare :
    a|du|là|re : (accento grave)

    indicativo adulare. Veiksmažodžio adulare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente adulare

    io adulo
    🔊
    tu aduli
    🔊
    lui/lei/Lei adula
    🔊
    noi aduliamo
    🔊
    voi adulate
    🔊
    loro adulano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto adulare

    io adulavo
    🔊
    tu adulavi
    🔊
    lui/lei/Lei adulava
    🔊
    noi adulavamo
    🔊
    voi adulavate
    🔊
    loro adulavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice adulare

    io adulerò
    🔊
    tu adulerai
    🔊
    lui/lei/Lei adulerà
    🔊
    noi aduleremo
    🔊
    voi adulerete
    🔊
    loro aduleranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto adulare

    io adulai
    🔊
    tu adulasti
    🔊
    lui/lei/Lei adulò
    🔊
    noi adulammo
    🔊
    voi adulaste
    🔊
    loro adularono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore adulare

    io avrò adulato
    🔊
    tu avrai adulato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà adulato
    🔊
    noi avremo adulato
    🔊
    voi avrete adulato
    🔊
    loro avranno adulato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo adulare

    io ho adulato
    🔊
    tu hai adulato
    🔊
    lui/lei/Lei ha adulato
    🔊
    noi abbiamo adulato
    🔊
    voi avete adulato
    🔊
    loro hanno adulato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo adulare

    io avevo adulato
    🔊
    tu avevi adulato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva adulato
    🔊
    noi avevamo adulato
    🔊
    voi avevate adulato
    🔊
    loro avevano adulato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto adulare

    io ebbi adulato
    🔊
    tu avesti adulato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe adulato
    🔊
    noi avemmo adulato
    🔊
    voi aveste adulato
    🔊
    loro ebbero adulato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo adulare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio adulare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente adulare

    io aduli
    🔊
    tu aduli
    🔊
    lui/lei/Lei aduli
    🔊
    noi aduliamo
    🔊
    voi aduliate
    🔊
    loro adulino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto adulare

    io adulassi
    🔊
    tu adulassi
    🔊
    lui/lei/Lei adulasse
    🔊
    noi adulassimo
    🔊
    voi adulaste
    🔊
    loro adulassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato adulare

    io abbia adulato
    🔊
    tu abbia adulato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia adulato
    🔊
    noi abbiamo adulato
    🔊
    voi abbiate adulato
    🔊
    loro abbiano adulato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato adulare

    io avessi adulato
    🔊
    tu avessi adulato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse adulato
    🔊
    noi avessimo adulato
    🔊
    voi aveste adulato
    🔊
    loro avessero adulato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale adulare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui adulare


    Tempo semplice

    Condizionale presente adulare

    io adulerei
    🔊
    tu aduleresti
    🔊
    lui/lei/Lei adulerebbe
    🔊
    noi aduleremmo
    🔊
    voi adulereste
    🔊
    loro adulerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato adulare

    io avrei adulato
    🔊
    tu avresti adulato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe adulato
    🔊
    noi avremmo adulato
    🔊
    voi avreste adulato
    🔊
    loro avrebbero adulato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo adulare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui adulare


    Imperativo adulare

    tu adula
    🔊
    noi aduliamo
    🔊
    voi adulate
    🔊

    Congiuntivo adulare

    Lei aduli
    🔊
    Che lui/lei aduli
    🔊
    Che loro adulino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!