Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Il suo sorriso ha addolcito l’atmosfera. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
addolcire :
ad|dol|cì|re
: (accento grave)
indicativo addolcire. Veiksmažodžio addolcire tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
Presente addolcire |
||
io | addolcisco |
🔊
|
tu | addolcisci |
🔊
|
lui/lei/Lei | addolcisce |
🔊
|
noi | addolciamo |
🔊
|
voi | addolcite |
🔊
|
loro | addolciscono |
🔊
|
Tempo semplice
Imperfetto addolcire |
||
io | addolcivo |
🔊
|
tu | addolcivi |
🔊
|
lui/lei/Lei | addolciva |
🔊
|
noi | addolcivamo |
🔊
|
voi | addolcivate |
🔊
|
loro | addolcivano |
🔊
|
Tempo semplice
Futuro semplice addolcire |
||
io | addolcirò |
🔊
|
tu | addolcirai |
🔊
|
lui/lei/Lei | addolcirà |
🔊
|
noi | addolciremo |
🔊
|
voi | addolcirete |
🔊
|
loro | addolciranno |
🔊
|
Tempo semplice
Passato remoto addolcire |
||
io | addolcii |
🔊
|
tu | addolcisti |
🔊
|
lui/lei/Lei | addolcì |
🔊
|
noi | addolcimmo |
🔊
|
voi | addolciste |
🔊
|
loro | addolcirono |
🔊
|
Tempo composto
Futuro anteriore addolcire |
||
io | avrò addolcito |
🔊
|
tu | avrai addolcito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà addolcito |
🔊
|
noi | avremo addolcito |
🔊
|
voi | avrete addolcito |
🔊
|
loro | avranno addolcito |
🔊
|
Tempo composto
Passato prossimo addolcire |
||
io | ho addolcito |
🔊
|
tu | hai addolcito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha addolcito |
🔊
|
noi | abbiamo addolcito |
🔊
|
voi | avete addolcito |
🔊
|
loro | hanno addolcito |
🔊
|
Tempo composto
Trapassato prossimo addolcire |
||
io | avevo addolcito |
🔊
|
tu | avevi addolcito |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva addolcito |
🔊
|
noi | avevamo addolcito |
🔊
|
voi | avevate addolcito |
🔊
|
loro | avevano addolcito |
🔊
|
Tempo composto
Trapassato remoto addolcire |
||
io | ebbi addolcito |
🔊
|
tu | avesti addolcito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe addolcito |
🔊
|
noi | avemmo addolcito |
🔊
|
voi | aveste addolcito |
🔊
|
loro | ebbero addolcito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo addolcire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio addolcire
Tempo semplice
Congiuntivo presente addolcire |
||
io | addolcisca |
🔊
|
tu | addolcisca |
🔊
|
lui/lei/Lei | addolcisca |
🔊
|
noi | addolciamo |
🔊
|
voi | addolciate |
🔊
|
loro | addolciscano |
🔊
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto addolcire |
||
io | addolcissi |
🔊
|
tu | addolcissi |
🔊
|
lui/lei/Lei | addolcisse |
🔊
|
noi | addolcissimo |
🔊
|
voi | addolciste |
🔊
|
loro | addolcissero |
🔊
|
Tempo composto
Congiuntivo passato addolcire |
||
io | abbia addolcito |
🔊
|
tu | abbia addolcito |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia addolcito |
🔊
|
noi | abbiamo addolcito |
🔊
|
voi | abbiate addolcito |
🔊
|
loro | abbiano addolcito |
🔊
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato addolcire |
||
io | avessi addolcito |
🔊
|
tu | avessi addolcito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse addolcito |
🔊
|
noi | avessimo addolcito |
🔊
|
voi | aveste addolcito |
🔊
|
loro | avessero addolcito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale addolcire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui addolcire
Tempo semplice
Condizionale presente addolcire |
||
io | addolcirei |
🔊
|
tu | addolciresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | addolcirebbe |
🔊
|
noi | addolciremmo |
🔊
|
voi | addolcireste |
🔊
|
loro | addolcerebbero |
🔊
|
Tempo composto
Condizionale passato addolcire |
||
io | avrei addolcito |
🔊
|
tu | avresti addolcito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe addolcito |
🔊
|
noi | avremmo addolcito |
🔊
|
voi | avreste addolcito |
🔊
|
loro | avrebbero addolcito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo addolcire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui addolcire
Imperativo addolcire |
||
tu | addolcisci |
🔊
|
noi | addolciamo |
🔊
|
voi | addolcite |
🔊
|
Congiuntivo addolcire |
||
Lei | addolcisca |
🔊
|
Che lui/lei | addolcisca |
🔊
|
Che loro | addolciscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!