Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
I bambini hanno addocilito l'atmosfera con i loro sorrisi. (Dino Buzzati, Il deserto dei Tartari)
addocilire :
ad|do|ci|lì|re
: (accento grave)
indicativo addocilire. Veiksmažodžio addocilire tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
Presente addocilire |
||
io | addocilisco |
🔊
|
tu | addocilisci |
🔊
|
lui/lei/Lei | addocilisce |
🔊
|
noi | addociliamo |
🔊
|
voi | addocilite |
🔊
|
loro | addociliscono |
🔊
|
Tempo semplice
Imperfetto addocilire |
||
io | addocilivo |
🔊
|
tu | addocilivi |
🔊
|
lui/lei/Lei | addociliva |
🔊
|
noi | addocilivamo |
🔊
|
voi | addocilivate |
🔊
|
loro | addocilivano |
🔊
|
Tempo semplice
Futuro semplice addocilire |
||
io | addocilirò |
🔊
|
tu | addocilirai |
🔊
|
lui/lei/Lei | addocilirà |
🔊
|
noi | addociliremo |
🔊
|
voi | addocilirete |
🔊
|
loro | addociliranno |
🔊
|
Tempo semplice
Passato remoto addocilire |
||
io | addocilii |
🔊
|
tu | addocilisti |
🔊
|
lui/lei/Lei | addocilì |
🔊
|
noi | addocilimmo |
🔊
|
voi | addociliste |
🔊
|
loro | addocilirono |
🔊
|
Tempo composto
Futuro anteriore addocilire |
||
io | avrò addocilito |
🔊
|
tu | avrai addocilito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà addocilito |
🔊
|
noi | avremo addocilito |
🔊
|
voi | avrete addocilito |
🔊
|
loro | avranno addocilito |
🔊
|
Tempo composto
Passato prossimo addocilire |
||
io | ho addocilito |
🔊
|
tu | hai addocilito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha addocilito |
🔊
|
noi | abbiamo addocilito |
🔊
|
voi | avete addocilito |
🔊
|
loro | hanno addocilito |
🔊
|
Tempo composto
Trapassato prossimo addocilire |
||
io | avevo addocilito |
🔊
|
tu | avevi addocilito |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva addocilito |
🔊
|
noi | avevamo addocilito |
🔊
|
voi | avevate addocilito |
🔊
|
loro | avevano addocilito |
🔊
|
Tempo composto
Trapassato remoto addocilire |
||
io | ebbi addocilito |
🔊
|
tu | avesti addocilito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe addocilito |
🔊
|
noi | avemmo addocilito |
🔊
|
voi | aveste addocilito |
🔊
|
loro | ebbero addocilito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo addocilire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio addocilire
Tempo semplice
Congiuntivo presente addocilire |
||
io | addocilisca |
🔊
|
tu | addocilisca |
🔊
|
lui/lei/Lei | addocilisca |
🔊
|
noi | addociliamo |
🔊
|
voi | addociliate |
🔊
|
loro | addociliscano |
🔊
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto addocilire |
||
io | addocilissi |
🔊
|
tu | addocilissi |
🔊
|
lui/lei/Lei | addocilisse |
🔊
|
noi | addocilissimo |
🔊
|
voi | addociliste |
🔊
|
loro | addocilissero |
🔊
|
Tempo composto
Congiuntivo passato addocilire |
||
io | abbia addocilito |
🔊
|
tu | abbia addocilito |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia addocilito |
🔊
|
noi | abbiamo addocilito |
🔊
|
voi | abbiate addocilito |
🔊
|
loro | abbiano addocilito |
🔊
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato addocilire |
||
io | avessi addocilito |
🔊
|
tu | avessi addocilito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse addocilito |
🔊
|
noi | avessimo addocilito |
🔊
|
voi | aveste addocilito |
🔊
|
loro | avessero addocilito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale addocilire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui addocilire
Tempo semplice
Condizionale presente addocilire |
||
io | addocilirei |
🔊
|
tu | addociliresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | addocilirebbe |
🔊
|
noi | addociliremmo |
🔊
|
voi | addocilireste |
🔊
|
loro | addocilerebbero |
🔊
|
Tempo composto
Condizionale passato addocilire |
||
io | avrei addocilito |
🔊
|
tu | avresti addocilito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe addocilito |
🔊
|
noi | avremmo addocilito |
🔊
|
voi | avreste addocilito |
🔊
|
loro | avrebbero addocilito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo addocilire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui addocilire
Imperativo addocilire |
||
tu | addocilisci |
🔊
|
noi | addociliamo |
🔊
|
voi | addocilite |
🔊
|
Congiuntivo addocilire |
||
Lei | addocilisca |
🔊
|
Che lui/lei | addocilisca |
🔊
|
Che loro | addociliscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!