🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ho incluso il documento nel pacco. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    verbo irregolare
    accludere :
    ac|clù|de|re : (accento grave)

    indicativo accludere. Veiksmažodžio accludere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    accludere presente

    io accludo
    🔊
    tu accludi
    🔊
    lui/lei/Lei acclude
    🔊
    noi accludiamo
    🔊
    voi accludete
    🔊
    loro accludono
    🔊
    Tempo semplice

    accludere imperfetto

    io accludevo
    🔊
    tu accludevi
    🔊
    lui/lei/Lei accludeva
    🔊
    noi accludevamo
    🔊
    voi accludevate
    🔊
    loro accludevano
    🔊

    Tempo semplice

    accludere futuro semplice

    io accluderò
    🔊
    tu accluderai
    🔊
    lui/lei/Lei accluderà
    🔊
    noi accluderemo
    🔊
    voi accluderete
    🔊
    loro accluderanno
    🔊
    Tempo semplice

    accludere passato remoto

    io acclusi
    🔊
    tu accludesti
    🔊
    lui/lei/Lei accluse
    🔊
    noi accludemmo
    🔊
    voi accludeste
    🔊
    loro acclusero
    🔊

    Tempo composto

    accludere futuro anteriore

    io avrò accluso
    🔊
    tu avrai accluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà accluso
    🔊
    noi avremo accluso
    🔊
    voi avrete accluso
    🔊
    loro avranno accluso
    🔊
    Tempo composto

    accludere passato prossimo

    io ho accluso
    🔊
    tu hai accluso
    🔊
    lui/lei/Lei ha accluso
    🔊
    noi abbiamo accluso
    🔊
    voi avete accluso
    🔊
    loro hanno accluso
    🔊

    Tempo composto

    accludere trapassato prossimo

    io avevo accluso
    🔊
    tu avevi accluso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva accluso
    🔊
    noi avevamo accluso
    🔊
    voi avevate accluso
    🔊
    loro avevano accluso
    🔊
    Tempo composto

    accludere trapassato remoto

    io ebbi accluso
    🔊
    tu avesti accluso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe accluso
    🔊
    noi avemmo accluso
    🔊
    voi aveste accluso
    🔊
    loro ebbero accluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo accludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio accludere


    Tempo semplice

    accludere congiuntivo presente

    io accluda
    🔊
    tu accluda
    🔊
    lui/lei/Lei accluda
    🔊
    noi accludiamo
    🔊
    voi accludiate
    🔊
    loro accludano
    🔊
    Tempo semplice

    accludere congiuntivo imperfetto

    io accludessi
    🔊
    tu accludessi
    🔊
    lui/lei/Lei accludesse
    🔊
    noi accludessimo
    🔊
    voi accludeste
    🔊
    loro accludessero
    🔊

    Tempo composto

    accludere congiuntivo passato

    io abbia accluso
    🔊
    tu abbia accluso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia accluso
    🔊
    noi abbiamo accluso
    🔊
    voi abbiate accluso
    🔊
    loro abbiano accluso
    🔊
    Tempo composto

    accludere congiuntivo trapassato

    io avessi accluso
    🔊
    tu avessi accluso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse accluso
    🔊
    noi avessimo accluso
    🔊
    voi aveste accluso
    🔊
    loro avessero accluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale accludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui accludere


    Tempo semplice

    accludere condizionale presente

    io accluderei
    🔊
    tu accluderesti
    🔊
    lui/lei/Lei accluderebbe
    🔊
    noi accluderemmo
    🔊
    voi accludereste
    🔊
    loro accluderebbero
    🔊
    Tempo composto

    accludere condizionale passato

    io avrei accluso
    🔊
    tu avresti accluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe accluso
    🔊
    noi avremmo accluso
    🔊
    voi avreste accluso
    🔊
    loro avrebbero accluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo accludere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui accludere


    accludere imperativo

    tu accludi
    🔊
    noi accludiamo
    🔊
    voi accludete
    🔊

    accludere congiuntivo esortativo

    Lei accluda
    🔊
    Che lui/lei accluda
    🔊
    Che loro accludano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!