🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    È stato acclamato dal pubblico in delirio. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    acclamare :
    ac|cla||re : (accento grave)

    indicativo acclamare. Veiksmažodžio acclamare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    acclamare presente

    io acclamo
    🔊
    tu acclami
    🔊
    lui/lei/Lei acclama
    🔊
    noi acclamiamo
    🔊
    voi acclamate
    🔊
    loro acclamano
    🔊
    Tempo semplice

    acclamare imperfetto

    io acclamavo
    🔊
    tu acclamavi
    🔊
    lui/lei/Lei acclamava
    🔊
    noi acclamavamo
    🔊
    voi acclamavate
    🔊
    loro acclamavano
    🔊

    Tempo semplice

    acclamare futuro semplice

    io acclamerò
    🔊
    tu acclamerai
    🔊
    lui/lei/Lei acclamerà
    🔊
    noi acclameremo
    🔊
    voi acclamerete
    🔊
    loro acclameranno
    🔊
    Tempo semplice

    acclamare passato remoto

    io acclamai
    🔊
    tu acclamasti
    🔊
    lui/lei/Lei acclamò
    🔊
    noi acclamammo
    🔊
    voi acclamaste
    🔊
    loro acclamarono
    🔊

    Tempo composto

    acclamare futuro anteriore

    io avrò acclamato
    🔊
    tu avrai acclamato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà acclamato
    🔊
    noi avremo acclamato
    🔊
    voi avrete acclamato
    🔊
    loro avranno acclamato
    🔊
    Tempo composto

    acclamare passato prossimo

    io ho acclamato
    🔊
    tu hai acclamato
    🔊
    lui/lei/Lei ha acclamato
    🔊
    noi abbiamo acclamato
    🔊
    voi avete acclamato
    🔊
    loro hanno acclamato
    🔊

    Tempo composto

    acclamare trapassato prossimo

    io avevo acclamato
    🔊
    tu avevi acclamato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva acclamato
    🔊
    noi avevamo acclamato
    🔊
    voi avevate acclamato
    🔊
    loro avevano acclamato
    🔊
    Tempo composto

    acclamare trapassato remoto

    io ebbi acclamato
    🔊
    tu avesti acclamato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe acclamato
    🔊
    noi avemmo acclamato
    🔊
    voi aveste acclamato
    🔊
    loro ebbero acclamato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo acclamare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio acclamare


    Tempo semplice

    acclamare congiuntivo presente

    io acclami
    🔊
    tu acclami
    🔊
    lui/lei/Lei acclami
    🔊
    noi acclamiamo
    🔊
    voi acclamiate
    🔊
    loro acclamino
    🔊
    Tempo semplice

    acclamare congiuntivo imperfetto

    io acclamassi
    🔊
    tu acclamassi
    🔊
    lui/lei/Lei acclamasse
    🔊
    noi acclamassimo
    🔊
    voi acclamaste
    🔊
    loro acclamassero
    🔊

    Tempo composto

    acclamare congiuntivo passato

    io abbia acclamato
    🔊
    tu abbia acclamato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia acclamato
    🔊
    noi abbiamo acclamato
    🔊
    voi abbiate acclamato
    🔊
    loro abbiano acclamato
    🔊
    Tempo composto

    acclamare congiuntivo trapassato

    io avessi acclamato
    🔊
    tu avessi acclamato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse acclamato
    🔊
    noi avessimo acclamato
    🔊
    voi aveste acclamato
    🔊
    loro avessero acclamato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale acclamare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui acclamare


    Tempo semplice

    acclamare condizionale presente

    io acclamerei
    🔊
    tu acclameresti
    🔊
    lui/lei/Lei acclamerebbe
    🔊
    noi acclameremmo
    🔊
    voi acclamereste
    🔊
    loro acclamerebbero
    🔊
    Tempo composto

    acclamare condizionale passato

    io avrei acclamato
    🔊
    tu avresti acclamato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe acclamato
    🔊
    noi avremmo acclamato
    🔊
    voi avreste acclamato
    🔊
    loro avrebbero acclamato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo acclamare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui acclamare


    acclamare imperativo

    tu acclama
    🔊
    noi acclamiamo
    🔊
    voi acclamate
    🔊

    acclamare congiuntivo esortativo

    Lei acclami
    🔊
    Che lui/lei acclami
    🔊
    Che loro acclamino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!